Biržietė Genovaitė džiaugiasi, kad dabar saulėtos dienos ir centrinio šildymo radiatoriai vos šilti. Biržai – šildymo kainų rekordininkai, tad girdėdama, kad energijos kainos šalyje kyla, su vyru neramiai laukia, kokią gi šilumininkai atsiųs sąskaitą kitą mėnesį.
„Visokiais būdais taupome, žiūrime labai didelės, iki 160 eurų mokėdavome per šalčius, buvo šalta žiema. Praeita žiema buvo šiaip sau, iki 90–106 eurų per šalčiausius mėnesius“, – sako biržietis Jonas.
Senjorų pensijos vidutinio dydžio, tad kompensacijų už brangstančią šilumą iki šiol negaudavo.
Nors Biržuose ir brangiausias šildymas visoje Lietuvoje, savivaldybės administracijos vadovė aiškina, esą nieko negali pakeisti. Bendrovei Litesko šilumos ūkį politikai yra išnuomoję dar 13 metų ir nutraukti sutartį galimybių nemato.
„Litesko esame išnuomoję šilumos ūkį. Daug kartų kreiptasi visur buvo, dėl ilgų trasų ir brnagaus biokuro, mūsų šilkumos kaina Lietuvoje viena aukščiausių“, – teigia Biržų savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
Biržų savivaldybė 600 tūkst eurų per metus išdalina 1,5 tūkst nepasiturinčių šeimų šilumos išlaidoms kompensuoti. Šį šildymo sezoną, mano, paramos prireiks triskart daugiau šeimų. Tad biržiečiai negaili karčių žodžių vietinei ir šalies valdžiai dėl brangios šilumos.
„Šita kaina Biržuose – baisi, šiemet nežinau, kas čia bus, jei dar pakils. Pakėlė kainą, sakė vieniems metams pakėlė seniai, taip ir liko tokia aukšta.“
„Mūsų viršininkai grybo vietoje sėdi. Nieks nesirūpina biržiečiais.“
„Savivaldybė turėtų rūpintis savo žmonėmis.“
„Kaip čia galvoti, kas kaltas, valžia. Reguliuoti reikia, jei nafta brangsta, viskas brangsta. Reikia reguliuoti.“
„Blogai bus visai. Nieko gero nesulauksim.“
„Valdžia neužsiima, darytų, tai padarytų.“
Lietuvoje šildymo sezonas prasidėjo vidutiniškai 41 proc. didesnėmis šilumos kainomis nei pernai spalį. Brangiausiai už šilumą teks mokėti Biržų, Nemenčinės, Nemėžio, Trakų gyventojams. Jie už šilumą turės pakloti daugiau kaip du kartus brangiau, nei pavyzdžiui, kauniečiai, kuriems šiluma šiemet pigiausia, nors irgi trečdaliu brangesnė nei prieš metus.
„Didžiuosiuose miestuose kainos yra mažesnės negu mažose įmonėse dėl masto ekonomikos jei kuras panašus. Bet jeigu kuro struktūra skiriasi, daug gamtinių dujų degina, šiemet jos pabrango kelis kartus ir daugiau negu biokuras, dujų faktorius turės lemiamą įtaką miestų šilumos kainai“, – kalba šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Kalbintos biržiečių senjorų poros pensijos vidutinio dydžio, tad kompensacijų už brangstančią šilumą iki šiol negaudavo.
„Jei vėl kils, ką padarysi. Kol dar dviese, dar šiaip taip, o kia po vieną liksime, tai kaip dievas duos“, – tikina biržietė Genovaitė.
Tad socialinės apsaugos ir darbo ministrė jau ragina mažas pajamas gaunančius gyventojus nesidrovėti ir prašyti savivaldybėse šildymo kompensacijų. Vyriausybė siūlo trigubinti valstybės remiamų pajamų dydį, kurį savivaldybės taiko apskaičiuodamos šildymo išlaidų kompensaciją.
„Vyriausybė papildomai siūlo didinti valstybės remiamų pajamų dydį, kuris išskaičiuojamas iš šeimos pajamų ir iš likusios dalies šildymo sąskaita neturėtų viršyti 10 proc. liekamų pajamų. Jei šiemos ūkio pajamos yra 1000 eurų, valstybė išskaičiuoja 500 eurų ir nuo likusių 500 eurų šildymo kaina negali viršyti 10 proc.“, – sako ministrė Monika Navickienė.
Ministrė prognozuoja, kad kompensacijas šį šildymo sezoną turėtų gauti apie 15 tūkst. gyventojų daugiau nei pernai, kai jų buvo beveik 100 tūkstančių. Jei Seimas pritars, kitąmet šildymo kompensacijoms iš biudžeto prireiks 30 milijonų eurų, tai yra dvigubai daugiau nei šiemet. Tuo metu energetikos ministras Kreivys mėgina guosti, kad energijos kainos ims kristi.
„Turime tobulą audrą, kur kainos kyla dramatiškai, bet kartu matome ir horizontą, audra tęsis ne ilgai, apie pusmetį. Jau dabar matome dujų kainos ateities sandoriuose krenta“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau šilumininkų atstovas perspėja, kad šilumos kainų augimas šį mėnesį dar nesustos.
„Sakyti, kad dabar yra kainų lubos, tikrai per anksti. Dabar perkamas biokuras labai brangus, įsiskaičiuos žiemos mėnesiais, šilumos kaina turėtų dar brangti“, – įsitikinęs V. Lukoševičius.
O kad gyventojams būtų lengviau išgyventi artėjančią žiemą, vyriausybė Seimui teikia energetikos įstatymų pataisas, pagal kurias galutinė reguliuojama elektros kaina vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų augtų 21 proc. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.). Išbrangus elektrai, Vyriausybė Seimui teikia ir siūlymą pusmečiui atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą antrajai vartotojų grupei, kurie suvartoja nuo vieno iki penkių tūkstančių kilovatvalandžių per metus.
„Vyriausybė pasiūlė sprendimus, kurie leistų kainų šuolį išdėstyti per ilgesnį laikotarpį. Tai kainodaros dalis. Toliau yra dalis susijusi su kompensacijomis. Kompensavimo tvarka nėra keičiama. Keičiamos tik sąlygos, kad daugaiu žmonių galėtų aplikuoti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Europos Sąjunga pristatė komunikatą, kuriame nurodo, kaip ES narės gali kovoti su išaugusiomis energijos kainomis. Briuselis šalims narėms siūlo mažinti mokesčius, laikinai atidėti mokėjimus už elektros energiją.
„Išmokos galimos vienkartinės. Ką Lietuva jau pasirinko tai yra sąskaitų išskaidymas į kelerių metų laikotarpį. Taip pat be jokios abejonės peržiūra kainų dedamosios. Jeigu galėtų būti kažkokie mokesčiai galbūt sumažinti, kurie taip pat turėtų įtakos bendrai kainai“, – aiškina eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Europos Komisija žada nagrinėti, ar siekdama mažesnių dujų kainų ES gali bendrai pirkti dujas taip, kaip įsigijo vakcinų per COVID krizę.
