Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc. sveikatos bėdų, ir norint išsitirti profilaktiškai, o ne kai jaučiami kažkokie simptomai ar jau užklupo liga, ne visada gali būti taip paprasta tą padaryti.
Nors šeimos gydytojo normai, tai yra tai, ką jis gali paskirti nenusiuntęs pas specialistą, yra priskiriamas visas sąrašas įvairių tyrimų, pasirodo, ligonių kasos apmoka tam tikrą jų kiekį, pavyzdžiui, bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, ištirti gliukozės kiekį – kartą per du metus.
Kai kurių pacientui reikalingų tyrimų, pavyzdžiui, vitamino D kraujyje ištyrimo, šeimos gydytojas nemokamai apskritai negali paskirti.
Gydytojai turi gydyti, o ne skaičiuoti
Gydytojai gi pabrėžia, kad jų pagrindinis darbas – gydyti žmogų, o ne skaičiuoti pinigus ir rūpintis tuo, ar tyrimas yra apmokamas ligonių kasų.
„Tai, kad tam tikri tyrimai yra nemokami, nereiškia, kad jų nereikia ar negalima atlikti dažniau. Kaip ir jei kažkokie tyrimai yra mokami, nereiškia, kad jie nėra reikalingi. Reikia suprasti, kad ligonių kasos kažką kompensuoja ir kažko nekompensuoja ne dėl to, kad kažko nereikia, o kad jie tiesiog turi skaičiuotis.
Tad remtis tuo, ką kompensuoja ligonių kasos, tikrai negalima, nes tai yra labai minimalus tyrimų krepšelis. Ir šeimos gydytojai pakankamai nemažai skiria mokamų tyrimų būtent dėl to, kad jie yra būtini – tas pats vitamino D, feritino kiekis ir pan. Jie yra neapmokami ne dėl to, kad jų nereikia. Aišku, tikrai yra gydytojų, kurie dirba tik su tais apmokamais tyrimais, bet tikrai tam nepritariu ir taip nedirbu. Gydytojas turi užsiimti medicina, o kompensavimas – tai jau administracijos klausimas“, – komentavo šeimos gydytoja Elena Šukė.
„Tad remtis tuo, ką kompensuoja ligonių kasos, tikrai negalima, nes tai yra labai minimalus tyrimų krepšelis“, – sako šeimos gdytoja.
Ji pasakojo, kad pacientams reikalingą ištyrimo planą rekomenduoja bent kartą per metus, mat jei kažkokie tyrimai bus atliekami kas dvejus metus, to tikrai nepakanka.
„Sveikata per tiek laiko gali ir kardinaliai pasikeisti, o kartą per pasidaryti bazinį profilaktinį patikrinimą tikrai vertėtų. O planą pacientui kiekvieną kartą gydytojas sudaro individualiai, tai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus grupės, lyties, lėtinių ligų, gyvenimo būdų“, – kalbėjo E. Šukė.
Leistų sutaupyti ir pacientų laiko
Portalas tv3.lt primena, kad apie šią problemą VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius kalbėjęs dar prieš kurį laiką.
„Pavyzdžiui, aš galiu puikiai identifikuoti ir įtarti, kad pacientui yra juosmeninė stuburo dalies išvarža, bet nusiųsti magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) aš negaliu. Galiu siųsti nefinansuojamam tyrimui, kur jis mokės pats apie 200 eurų arba nukreipti gydytojui neurologui, kuris paskirs tą patį tyrimą.
Ir valstybė šiuo požiūriu mano, kad sutaupo pinigų, mat neurologai pusę tų siuntimų atmes, nors išties taip nėra. O bus sumokėta ir už neurologo konsultaciją ir MRT, tik skirtumas tas, kad pas neurologą, nes jų irgi trūksta, šiandien pateksi po mėnesio ir dar mėnesiu nusikels MRT. Tai taip mes vėlinam diagnostiką ir daugiau išleidžiame“, – „Žinių radijo“ eteryje yra aiškinęs gydytojas.
Kaip pavyzdį jis tuo metu pateikė ir tyrimus dėl Laimo ligos, kurie nėra kompensuojamas pirminėje sveikatos priežiūroje: „Taip, tai išties yra gana brangus tyrimas, kainuoja gal 30 eurų, bet jis yra infektologo kompetencijoje. O juk žinome, kiek realiai yra infektologų. [...] Taigi pirminėje grandyje turime arba mokamą tyrimą daryti, arba siųsti specialistui. Šie dalykai nėra išspręsti, nes taip taupoma.“
Taip pat ir minėtus vitamino D ar feritino tyrimus su siuntimu gydytojas specialistas galėtų paskirti nemokamai, tačiau pas gydytoją endokrinologą ar hematologą dar reikia patekti, tad viskas gali gerokai užtrukti, kai ištyrimo reikia „čia ir dabar“.
Kokie tyrimai priklauso nemokamai?
Paklausta, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai, Valstybinė ligonių kasa (VLK) priminė, kad skirdamas tyrimus, šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos paslaugos bei už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio.
Ligonių kasų specialistų aiškinimu, profilaktiniai sveikatos tikrinimai pagal savo paskirtį yra kelių rūšių.
Suaugusiųjų profilaktiniai patikrinimai apima laboratorinius tyrimus, gydytojų specialistų konsultacijas ir kt.
Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pacientui gali būti atliekama:
- bendras šlapimo, kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje;
- širdies elektrokardiograma;
- regėjimo patikra, akispūdžio matavimas;
- klausos patikra;
- limfmazgių apčiuopa;
- odos ir matomų gleivinių, burnos ertmės apžiūra;
- ūgio, svorio, arterinio kraujospūdžio matavimai.
„Anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių ir indikacijų. Pavyzdžiui, 41–65 metų amžiaus grupės gyventojams kartą per metus turi būti pamatuojamas kraujo spaudimas, atliekama elektrokardiograma, ištiriamas cholesterolio kiekis kraujyje, pamatuojamas akispūdis, patikrinama klausa.
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu turi būti atlikti periferinių limfmazgių apčiuopa, moterims kartą per metus – krūtų apžiūra ir apčiuopa. Kartą per du metus šiai amžiau grupei šeimos gydytojas turi atlikti bendrą kraujo ir bendrą šlapimo tyrimus, ištirti gliukozės kiekį kraujyje ir kitus tyrimus“, – nurodė VLK.
Vaikai privalo tikrintis kasmet
Vaikų profilaktiniai patikrinimai, apima vaikų psichomotorinės raidos vertinimą, laboratorinių tyrimų atlikimą, specialistų konsultacijas (vaikų ligų gydytojo, gydytojo odontologo, oftalmologo, burnos higienisto).
„Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Patikrinimo metu gydytojai ugdymo įstaigoms išrašo elektroninį mokinio sveikatos pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus nuo jo užpildymo datos“, – komentavo ligonių kasų specialistai.
Šeimos gydytojas patikrinimo metu įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Radus pakitimų, vaikas yra siunčiamas pas gydytoją specialistą konsultuotis arba atlikti tyrimus.
Taip pat primenama apie pagal amžių vaikui priklausančius skiepus. Taigi kasmet vaikui apsilankyti pas gydytoją reikia ne dėl formalumo, o tam, kad būtų išsamiai patikrinta jo sveikata ir laiku pastebėtos galimos problemos.
Be šeimos gydytojo apžiūros dar reikia vizito ir pas gydytoją odontologą. Gydytojas odontologas profilaktiškai patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir prireikus skiria gydymą. Kartu tai puiki proga PSDF lėšomis silantuoti vaikų iki 14 metų (kol nesuėjo 14 metų) krūminius dantis ir taip apsaugoti juos nuo karieso.
5 prevencinės programos
Be to, pažymima, kad Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas ligonių kasos kompensuoja PSDF lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
„Šios prevencinės programos yra skirtos tam tikro amžiaus žmonėms. Jie pagal tam tikras ligų prevencijos programas turi tikrintis reguliariai – jei pasitikrinus viskas gerai, po nustatyto laiko patikrą reikia kartoti“, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Mamogramą įvertina šią paslaugą teikianti gydymo įstaiga. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas. Jis supažindina su tolesne profilaktika. Jeigu atlikus minėtą tyrimą nustatoma pakitimų, moteris siunčiama konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 25–34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35–59 metų (imtinai) moterims kartą per penkerius metus – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, iš to paties mėginio atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimas. Jeigu atlikus tyrimus nustatoma pakitimų, moteris siunčiama konsultuotis pas gydytoją akušerį ginekologą.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50–74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus. Atliekamas slapto kraujavimo išmatose (iFOBT) testas. Jei testo rezultatas neigiamas – pacientas sveikas, jei rezultatas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Prireikus gydytojas specialistas atlieka kolonoskopiją ir (ar) biopsiją. Jei iFOBT testo rezultatas teigiamas, tačiau gydytojas specialistas nustato, kad storojoje žarnoje pakitimų nėra, pacientas iš naujo tiriamas ne anksčiau nei po 10 metų.
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 m. iki 69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 m., jei sirgo tėvas ar brolis. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus (kaip skiria gydytojas) rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno. Atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pacientą konsultuotis pas gydytoją urologą. Gydytojas urologas prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Įvertinus riziką, turi grįžti pasitikrinti po metų arba daugiau
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 m. iki 60 m. (imtinai). Nustačius:
- labai didelę riziką, tikrintis reikia po 1 metų,
- didelę riziką – po 2 metų,
- mažą ar vidutinę riziką – po 4 metų.
Šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustato gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rizika gali būti: maža, vidutinė, didelė arba labai didelė.
„Nustačius labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui.
Jei nustatoma didelė arba labai didelė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turi apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertina, kokių rezultatų pasiekė pacientas, laikydamasis duoto plano, prireikus jį koreguoja“, – aiškino VLK specialistai.
Taip pat visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti šalies gyventojai gali pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Profilaktinių sveikatos tikrinimo periodiškumas ir atliekamų tyrimų apimtys patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
„Jei į polikliniką ateina nesergantis žmogus, šeimos gydytojas jį turėtų informuoti apie jam priklausančius profilaktinius sveikatos patikrinimus, apie šalyje vykdomas ligų prevencijos programas“, – nurodė ligonių kasos.
