Iš septynių didžiųjų Lietuvos miestų šešių merų kėdėse greičiausiai sėdės nauji žmonės. Panašu, kad vienintelis konservatorius Vitas Matuzas išsaugos postą, konstatuoja Alfa.lt.
Keturių miestų politikai jau pasirašė koalicijos sutartis. Kitose dar verda derybos dėl valdžios.
Mūšis dėl Vilniaus
Į naują sostinės savivaldybės tarybą išrinkti politikai vos ne kasdien susitinka ir kalbasi apie galimą bendradarbiavimą, tačiau paklausti, kada gi bus kokių nors apčiuopiamų rezultatų, sutartinai tikina: „Tik ne šiandien“.
Neoficialiuose pokalbiuose kalbama, kad tikrieji koalicijos partneriai paaiškės prieš pat pirmąjį tarybos posėdį arba net per jį. Priklausomai nuo to, kas vis dėlto formuos daugumą, minimi skirtingi kandidatai į mero kėdę.
Liberalo ir centro sąjungos (LiCS) atstovai dievažijasi, kad partijos lyderis, dabartinis meras Artūras Zuokas esą atsisako pretenzijų į postą. 9 vietas naujoje miesto taryboje gavę liberalcentristai teigia, kad jų kandidatas į sostinės vadovus galėtų būti dabartinis vicemeras Algimantas Vakarinas. Tačiau užkulisiuose dažnai minima ir kita pavardė - Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo. Jis esą dėl Vilniaus mero kėdės atsisakytų teatro.
Rinkimus sostinėje laimėjusi (14 balsų) partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) deklaruoja į miesto merus siūlysianti savo partijos lyderį, nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą. Tačiau neatmetama ir galimybė, kad „dėl šventos ramybės“ jis šią garbę gali perleisti bendražygiui Juozui Imbrasui.
Dešimt mandatų iškovojusios Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) oficialus kandidatas į merus tebėra sąrašo lyderis Kęstutis Masiulis, tačiau galimi konservatorių koalicijos partneriai abejoja, kad jis galėtų sulaukti reikiamo palaikymo. Realesniais konservatorių kandidatais į merus laikomi medikas Raimundas Alekna ir teisininkas Stasys Šedbaras.
Pretenzijas į sostinės mero kėdę reiškia ir vos 6 vietas miesto taryboje turintys socialdemokratai. Partijos prezidiumas pareiškė palaikąs Seimo nario Algirdo Paleckio kandidatūrą į šį postą, tačiau užkulisiuose realesniu pretendentu laikomas antrasis numeris - Romas Adomavičius.
Kitos partijos - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (6 vietos), Liberalų sąjūdis (4) ir Rusų sąjunga (2) - neturi iliuzijų dėl Vilniaus miesto mero posto.
Pirmasis naujos kadencijos Vilniaus miesto tarybos posėdis numatytas balandžio 16 dieną.
Kaune - jaunas konservatorius
Tuo metu antrajame šalies mieste - Kaune - padėtis daug aiškesnė. Ten jau pasirašyta koalicijos sutartis ir padalyti postai.
Praėjusią savaitę keturių partijų - TS, Liberalų sąjūdžio, krikščionių demokratų ir „Jaunosios Lietuvos“ - atstovai pasirašė sutartį dėl Sėkmės koalicijos sudarymo. Šis 23 mandatus iš 41 turintis junginys į miesto vadovus ketina siūlyti 32 metų konservatorių Andrių Kupčinską.
„Jeigu anksčiau Kaunas būdavo linksniuojamas dėl vieno ar kito balsavimo, šįkart Kaunui negresia tai, kas Vilniui, - kalbėdamas su Alfa.lt didžiavosi kandidatas į merus. - Po rinkimų nakties daug dirbome, todėl ir pasitikime vieni kitais.“
Jaunajam politikui pasitikėjimo prideda ir tai, kad paramą jo vadovaujamai Sėkmės koalicijai pažadėjo net politiniai oponentai socialdemokratai. Šią savaitę turėjo būti pradėti derinti bendradarbiavimo sutartis. Neoficialiomis žiniomis, už paramą socdemams teks atsidėkoti šiltomis kėdėmis. Tam reikalui esą net ketina įsteigti naujų postų - tarp jų ir vicemero.
Naujoji Kauno valdžia turėtų būti renkama balandžio 12 dieną.
Klaipėdoje - laimėtojai už borto
Daugiausia - 7 - vietas uostamiesčio savivaldybėje laimėjo dabartinio mero Rimanto Taraškevičiaus vadovaujami liberalcentristai. Tačiau, panašu, kad jiems jau reikia susitaikyti su valdžios praradimu.
Liberalų sąjūdžio (5 vietos), TS (5), „Tvarka ir teisingumas“ (4) bei Rusų sąjunga (2) atstovai jau pasirašė koalicijos sutartį. Šios kompanijos lyderis ir kandidatas į merus - liberalsąjūdietis Artūras Šulcas.
„Kvietėme prisidėti ir liberalcentristus. Būtų logiška, kad centro dešinės jėgos eitų kartu, bet jie pasirinko kitą pusę“, - į socialdemokratų ir „darbiečių“ pusę rodė A. Šulcas.
Nors naujai iškeptos koalicijos aritmetinė balsų persvara nedidelė, A. Šulcas tvirtino nebijąs, kad slaptu balsavimu renkant miesto vadovą gali atsirasti perbėgėlių. „Nors oficialiai teturime 16 balsų, manau, balsuojant merą parems 20 tarybos narių”, - Alfa.lt sakė liberalsąjūdietis.
Pirmasis naujos kadencijos posėdis uostamiestyje numatytas balandžio 12-ąją.
Šiaulius valdys trečios vietos laimėtojai
Pirmadienį Šiauliuose oficialiai pranešta apie naujos daugumos suformavimą. Į šoną nustūmę 6 mandatus iškovojusius socdemus miesto vairą į savo rankas ima liberalcentristai (5 mandatai). Jiems pavyko antrame plane palikti net liberaldemokratus, taip pat gavusius 6 vietas savivaldybės taryboje.
Buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys pasiryžęs sėsti į mero kėdę. Liberalams demokratams ir socialliberalams (5 mandatai) turėtų atitekti vicemerų pareigos. Postus gaus ir kitų partnerių - konservatorių ( 5) bei Valstiečių liaudininkų sąjungos (2) atstovai.
„Tikiu, kad mūsų koalicija tvirta, tačiau politikoje garantijų niekas neduoda“, - prisipažino G. Mikšys.
Neoficialiai teigiama, kad liberalcentristų pozicijas sustiprino nesutarimai liberalų demokratų gretose. Tuo pasinaudoti mėgino socdemai mero postą siūlę liberaldemokratui Alfredui Lankauskui, bet, teigiama, ne mažesniu noru pasipuošti vicemero titulu dega Romanas Čokovas.
Naują valdžią Šiaulių miesto taryba rinks balandžio 5 dieną.
Panevėžyje socdemai nebenori likti opozicijoje
„Greičiausi liksiu meru“, - Alfa.lt sakė konservatorius V. Matuzas. Koalicijos sutartis tarp TS (8 vietos), krikščionių demokratų (4), partijos „Tvarka ir teisingumas” (5) ir socialdemokratų (5) jau papuošta parašais.
Sudaryta darbo grupė iki Velykų turi suderinti visų apetitus ir padalyti postus.
„Pirmą kartą Socialdemokratų partija eina į koaliciją su Tėvynės sąjunga Panevėžyje, - sakė vietos socdemų lyderis Petras Vadopolas. - Jeigu keturios didžiausios frakcijos sudarys valdančiąją koaliciją, mieste valdžia bus stabili. Jei yra stabilumas, yra ir progresas.“
Pasak jo, pagrindinė socdemų kelta sąlyga - vicemero kėdė.
Naujos kadencijos Panevėžio miesto tarybos posėdis vyks balandžio 12 dieną.
Alytuje - vėžlio greičiu
Valdžios formavimas Alytuje, atrodo, yra tiek pat „toli pažengęs“, kaip ir Vilniuje. Visi derasi su visais.
„Kalbamės su visais, ir ne po vieną kartą, - Alfa.lt prisipažino vietos socialdemokratas Feliksas Džiautas. - Nesistengiame forsuoti įvykių. Skubus darbas kartais būna veltui.“
Anot jo, mažai tikėtina, kad Naujajai sąjungai, per rinkimus tegavusiai 3 vietas, pavyktų Vytautą Kirkliauską išlaikyti mero poste. Pagrindinė kova verda tarp socialdemokratų atstovo Česlovo Daugėlos ir konservatoriaus Dobilo Kurtinaičio. Pirmasis turi 7 kolegų užnugarį, antrasis - 6.
Anot F. Džiauto, per kitą savaitę turėtų paaiškėti, kas Alytuje formuos valdančiąją daugumą. Politinė paletė šiame mieste - itin marga. Be jau minėtų trijų partijų lyderių čia vietų gavo ir LiCS (3), Darbo partija (2), Liberalų sąjūdis (1) bei krikščionys demokratai (1).
Marijampolėje - sunkios derybos
Suvalkijos sostinėje derybas dėl valdžios stabdo neaiški būsimos tarybos sudėtis.
Kaip Alfa.lt sakė konservatorius Petras Pavilonis, greičiausiai keisis didžioji dalis pagal Socialdemokratų partijos sąrašą išrinktų tarybos narių. „Neaišku, su kuo kalbėti“, - teigė jis.
Nors formaliai rinkimus Marijampolėje laimėjo būtent socdemai (gavo 9 vietas), bet dabartiniam merui Vidmantui Braziui gresia prarasti kėdę. Anot P. Pavilonio, sudarytas preliminarus susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp TS (6), „Tvarkos ir teisingumo“ (4), Socialdemokratų sąjungos (2) bei Liberalų sąjūdžio (1).
Tačiau šių balsų nepakanka merui išrinkti. Kol kas socialdemokratai, krikdemai ir „darbiečiai“ turi vieno balso persvarą. Šioms stovyklos nepasikeitus, savivaldybės valdžia būtų itin nestabili.
P. Pavilonis vylėsi, kad gal dar pavyks susitarti su socialdemokratais.
Pirmasis šios savivaldybės tarybos posėdis suplanuotas balandžio 16 dieną.
