Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta paskutinė byla iš penkių teismo verdikto sulaukusių nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai baudžiamųjų bylų, kuriose Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su FNTT ir VMI atskleidė milijonines pajamas iš šešėlinio verslo gavusių grupės narių padarytus nusikaltimus.
Nelegali prekyba
2011 metų spalį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame 7 taip vadinamos naujosios Šmikinių grupuotės nariams buvo pareikšti įtariamai iš nelegalios prekybos gavus daugiau nei 6 mln. litų pajamų. Buvo apribotos nuosavybės teisės į 3 namus, 5 automobilius, 6 žemės sklypus bei 102 sąskaitose esančias pinigines lėšas įvairiuose Lietuvos bankuose. Trys įtariamieji buvo suimti, kitiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
FNTT tyrėjai, atlikę gaujos narių namuose bei jiems priklausančiose patalpose kratas, aptiko 700 vienetų brangios, aukštos klasės automobiliuose įrengiamos automobilinės garso, vaizdo ir navigacinės technikos, kurios vertė juodojoje rinkoje galėjo siekti daugiau nei 500 000 litų. Be to, buvo rasta ir paimta 30 mobiliųjų telefonų ir beveik 100 SIM kortelių, klausymosi aparatūrą blokuojanti įranga, 8 kompiuteriai, daugybė įvairiomis pavardėmis išduotų bankinių kortelių, svetimų ir suklastotų asmens tapatybės kortelių.
Per kratas buvo aptiktas ir pistoletas ČZ su šoviniais, kuris, patikrinus duomenų bazėje, pasirodė beesąs vogtas.
Tuometinis FNTT vadas Vitalijus Gailius žurnalistams tvirtino, jog įtariamuosius ne tik pavyks nubausti, bet ir konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą. Taip ir įvyko.
Bylas išskyrė
Kad būtų lengviau narplioti įvykdytus nusikaltimus ir greičiau vyktų teisminiai nagrinėjimai, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnais tiriamų grupuotės narių nusikalstamų veikų baudžiamąją bylą išskyrė į keletą atskirų.
Už milžinišką pelną, kurį neteisėtai gavo, 2012 metų rudenį pirmasis iš gaujos buvo nuteistas Pasvalio rajono gyventojas Raimondas Milčius (42 m.). Už sukčiavimą ir vertimąsi neteisėta ūkine veikla – nes nebuvo įregistravęs jokios įmonės – vyrui teko pakloti 59 129 litų baudą, iš jo konfiskuota daugiau nei 1 mln. litų vertės turtas. Nustatyta, kad R. Milčius iš nelegalios prekybos automobilių technika ir detalėmis gavo beveik 1,5 milijono litų pajamų ir nesumokėjo 131 207 litų pajamų mokesčio.
Turtai „iš šešėlio“
2013 metų sausio viduryje teismo verdiktą išgirdo ir dar vienas turtuolis – Panevėžio rajono gyventojas, UAB „Autodus“ direktorius Žydrūnas Adiklis (34 m.), kuris, pasak tyrėjų, iš nelegalios prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra irgi legalizavo beveik 1,5 milijono litų ir nesumokėjo daugiau nei 200 000 litų mokesčių.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Ž. Adiklis, vertęsis tarptautine prekyba ir prekiavęs naudota automobiline technika, į savo atsiskaitomąsias sąskaitas keliuose bankuose periodiškai gaudavo piniginius pervedimus iš užsienio už parduotas prekes. Apie tai, kad parduoda naudotas „Audi“, „Mercedes Benz“, BMW, „Volkswagen“ ir kitų markių automobilių detales ir aparatūrą, Ž. Adiklis skelbdavo įvairiuose tinklapiuose ir per internetinės prekybos sistemą „eBay“.
Valstybės kaltintoja Panevėžio apygardos prokurorė Jolita Pocienė siūlė turčių nuteisti vienerių metų laisvės atėmimu, paskirti 58 500 litų baudą ir priteisti iš Ž. Adiklio į valstybės biudžetą 1 471 066 litus neteisėtų pajamų, gautų iš nusikalstamos veiklos.
Tačiau teismas Ž. Adiklį pripažino kaltu tik vertųsis neteisėta komercine veikla stambiu mastu ir skyrė jam 65 000 litų (500 MGL) baudą bei nusprendė konfiskuoti turto už 1 471 000 litų.
Deja, valstybės biudžetas pasipildys gerokai kuklesne suma – mat teisiamojo bei jo žmonos vardu registruoti tik 2 automobiliai ir 3 ha sklypas.
O dėl kaltinimų nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo teismas Ž. Adiklį išteisino. Teismo nuomone, iš nusikalstamos veiklos įgyti pinigai buvo pervedami į teisiamojo legaliai turėtas sąskaitas bankuose, todėl vėlesni veiksmai su šiomis lėšomis nevertintini kaip bandymas jas legalizuoti.
Tačiau Ž. Adiklis nutarė, kad vistiek nubaustas per griežtai ir šiuo metu jo skundas nagrinėjamas Lietuvos Apeliaciniame teisme.
Apeliacinis pagailėjo
Be šių dviejų vyrų, neteisėtai susikrovusių turtus, pernai kovo pabaigoje buvo nuteistas ir panevėžietis – UAB „DDL ekspedicija“ direktorius Darius Banis (37 m.). Šią bylą tyrusių pareigūnų duomenimis, už į užsienį iškeliavusių prekių, kaip įtariama vogtų, siuntas verslininkas D. Banis gavo 163 980 litų pajamų ir nesumokėjo 23 576 litų pajamų mokesčio.
Panevėžio apygardos teismas Darių Banį nuteisė pagal LR BK 202 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla) 300 MGL (39 000 Lt) bauda. Iš jo buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino ir turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 163 980,22 litus. Taip pat iš nuteistojo buvo priteista ir 9258,28 litų turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui bei nuspręsta išieškoti 713,96 lito proceso išlaidų valstybei. Tačiau su nuosprendžiu nesutiko tiek D. Banis, tiek bylą kontroliavusi Panevėžio apygardos prokurorė, kurios įsitikinimu vyras buvo paskirta per švelni bausmė.
Pernai liepą Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių skundus, neteisėta ūkine ir finansine veikla apkaltintam D. Baniui apygardos teismo paskirtoji bauda buvo sumažinta iki 130 MGL dydžio (16 900 litų). Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą taip pat buvo sumažinta iki 154 721,94 litų.
Bedarbis milijonierius
Na o pernai lapkričio pabaigoje dėl nusikalstamu būdu įgytų milijoninių pajamų legalizavimo, neteisėtos komercinės veiklos stambiu mastu ir kitų finansinių nusikaltimų buvo propažintas kaltu ir nubaustas 100 MGL, t. y. 13 000 litų bauda panevėžietis krepšininkas (komandos „Bangenė-Aivera“ vidurio puolėjas) Ernestas Žiaugra (25 m.).
Teismas, paskyręs švelnesnę bausmę negu pagal įstatymo sankciją prašė skirti prokuroras, vadovavosi Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostata, kuri suteikia galimybę netaikyti straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės.
Valstybės kaltintoja prašė teisiamajam skirti 2 su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir 39 000 litų baudą. Prokurorė siekė taikyti nusikalstamu būdu įgyto turto, automobilio, nešiojamojo kompiuterio bei kratos metu paimtų pinigų – daugiau kaip 7000 eurų ir 2800 litų, konfiskavimą.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad panevėžietis iš tarptautinės šešėlinės prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra gavo daugiau kaip 1 105 000 litų ir išvengė prievolės valstybei nesumokėdamas 68 000 litų pajamų mokesčių.
E. Žiaugra iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių gaudavo naudotos brangios automobilinės įrangos – naudotų brangių detalių, vaizdo, garso ir navigacijos technikos. Ji Panevėžyje būdavo perprogramuojama.
Šias prekes per internetinės prekybos sistemą „eBay” vyras parduodavo Kinijos, Taivano, Graikijos, Prancūzijos ir kitų šalių pirkėjams. Pinigai už prekes būdavo pervedami į E. Žiaugros draugų banko sąskaitas. O pardavėjas prekes siūsdavo naudodamasis pašto ir siuntų tarnybų paslaugomis.
E. Žiaugra niekur nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Nustatyta, kad apgaudinėdamas valstybę jis per kelerius metus gavo daugiau nei 7000 litų socialinių pašalpų.
Krepšininkas nuosprendį apskundė apeliaciniam teismui, skundas dar nėra išnagrinėtas.
Nuteistas paskutinis
Neseniai pagaliau išnagrinėta ir paskutinio „šešėlinio milijonieriaus“, taip pat panevėžiečio Marijaus Žiaugros (35 m.) baudžiamoji byla. Jis irgi pripažintas kaltu dėl neteisėtos komercinės veiklos ir kitų nusikaltimų finansų sistemai – neteisėto svetimų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių bei jų tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimo, neteisėtu finansinių operacijų inicijavimo. Jam paskirta 150 MGL, t. y. 19 500 litų, bauda ir nutarta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus daugiau kaip 3 milijonus litų. Baudą jis turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šis vyras irgi veikė pagal tą pačią schemą kaip ir jo draugužiai. Neįregistravęs įmonės ir nemokėjęs mokesčių valstybei, pelnėsi iš šešėlinės automobilių vaizdo, garso ir navigacinės technikos prekybos. Apie parduodamą paklausią techniką ir detales paskelbdavo internetinėje erdvėje, užmokestis būdavo pervedamas į jo arba kitų pažįstamų asmenų banko sąskaitas. Finansines operacijas kaltinamasis atlikdavo naudodamasis kitų asmenų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
Valstybinį kaltinimą palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jolitos Pocienės teigimu, byloje surinktais duomenimis pavyko įrodyti, kad šis kaltinamasis, iš nelegalios prekybos automobilių technika ir detalėmis per kelerius metus gavęs beveik 4 milijonus litų pajamų, nesumokėjo daugiau kaip 238 000 litų pajamų mokesčio valstybei.
Ši byla – paskutinė iš penkių teismo verdikto sulaukusių nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai baudžiamųjų bylų, kuriose Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su FNTT ir VMI atskleidė milijonines pajamas iš šešėlinio verslo gavusių grupės narių padarytus nusikaltimus. Tačiau pareigūnams nepavyko įrodyti, kad visi nuteistieji veikė organizuotoje grupėje.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
