Dailius Dargis
Šią savaitę prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamose ir pirmadieniais TV3 kanalu rodomose „Mafijos kronikose“pristatyta istorija apie garsiausias Lietuvos verslo atstovų užsakytas žmogžudystes. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.). Kai kurie pareigūnai man teigė, kad Sigito Čiapo nužudymo byloje iki šiol yra likę daug neaiškumų. Policija taip ir nesugebėjo atsekti dviejų samdomo žudiko Aleksandro Vladimiro Solomkos pagalbininkų, taip ir liko neaišku, kas konkrečiai iš šios trijulės paleido mirtinus šūvius.
Liko neatsakytų klausimų
Neatsakyta ir į svarbiausią klausimą, kas iš tiesų įsakė nužudyti verslininką. Sprendimas buvo priimtas tik paties Henriko Daktaro, o gal aukšto rango specialiųjų tarnybų pareigūnų, kad galėtų apmokėti tokią operaciją? Ar tik pinigai A. V. Solomką motyvavo į tai veltis? Juk jis kadaise dirbo slaptame sovietų armijos dalinyje, kuris rengė vyrus ekstremaliausiomis sąlygomis, todėl galėjo tai daryti iš lojalumo ar dėl to, kad buvo šantažuojamas specialiųjų tarnybų. Gavęs užsakymą ir subūręs nusikalstamą grupuotę S. Čiapui nužudyti, A. V. Solomka išvengė kalėjimo bausmės, nes maždaug 1999-ųjų lapkritį su keliais vyrais žuvo automobilio avarijoje Lenkijoje. Jo žūties aplinkybės net Kauno mafijos veteranams iki šiol atrodo ne atsitiktinės. „Tai buvo saugumiečių kerštas, kad Somas palaikė pernelyg artimus ryšius su kai kuriomis Lietuvos kriminalinėmis struktūromis“, – išgirdau ir tokią versiją.
Kas finansavo mirties operaciją?
Vėliau Daktarų aplinkoje pasigirdo kalbų, kad S. Čiapui nužudyti buvo mesti pinigai ne iš bendros Kauno „bachūrų“ kasos. „Luras sakė, kad pinigus davė verslininkas Valdas Jakutis. Taip pat 2001 metais po Remigijaus Daškevičiaus nužudymo su vienu mūsų susitikęs V. Jakutis ėmė domėtis, ar gali jam kas nors suteikti paramą, apsaugą. Kai buvo pasiteirauta, kodėl ir už ką, jis atsargiai užsiminė, kad anksčiau buvo sumokėjęs 100 tūkst. JAV dolerių Egidijui Abariui (artimam H. Dakraro patikėtiniui). Tuomet padariau išvadą, kad S. Čiapo nužudymas buvo finansuojamas iš V. Jakučio lėšų“, – savą įvykių versiją pateikė vienas ponas X.
Kaip nužudytojo S. Čiapo artimieji pasakojo policijos tyrėjams, V. Jakutis su Sigitu buvo bendramoksliai – mokėsi vienoje Kauno vidurinėje mokykloje. Abu neblogai sutarė,tačiau 1994 metais pradėjo tarpusavyje konkuruoti alkoholio prekybos versle. Tais metais S. Čiapą pasiekdavo alkoholio siuntos iš Gintaro Pluščiausko (1994 metais paslaptingomis aplinkybėmis nužudyto Hamburge) bendrovės Vokietijoje.
Atitinkamai G. Pluščiauskas verslo ryšių turėjo ir su V. Jakučiu. Galiausiai tarp Sigito ir Valdo prasidėjo konkurencija. „1994–1995 metais V. Jakutis verslo reikalais buvo susijęs ir su Vokietijoje pagarsėjusiu cigarečių kontrabandos karaliumi Andreasu Nimptschke, kurio prisibijojo G. Pluščiauskas. Pastarasis net buvo prašęs S. Čiapo, kad šis jam per savo ryšius teisėsaugoje parūpintų legalų ginklą savigynai. Po G. Pluščiausko žmogžudystės Hamburge V. Jakutis pradėjo skleisti kalbas, kad tai suorganizavo S. Čiapas, ir visais įmanomais būdais jį juodino, šmeižė“, – liudijo S. Čiapo šeimos nariai.
Atsivertimas prokurorui
Ką pats V. Jakutis 1996 metais balandžio 22 dieną, praėjus kelioms savaičių po S. Čiapo mirties, kalbėjo Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai?
„Pažinojau S. Čiapą. Mačiau jį 1994 metais G. Pluščiausko laidotuvėse. Šiaip su juo nebendravau, nežinau, kodėl jis mane visur skųsdavo, kad esu kontrabandininkas. Man tai pasakydavo kiti verslininkai. Be to, S. Čiapas sekdavo mūsų įmonės mašinas, fotografuodavo kraunamas transporto priemones, nors kroviniai buvo legalūs. Supratau, kad jis seka Jorindą Pluščiauskienę ir bando nustatyti mūsų tarpusavio ryšius.
Šiaip jis kenkdavo daugeliui verslininkų. Jam buvo būdinga apskundus ar apšmeižus žmogų po to atsiprašyti, atseit viskas gerai, kad užslopintų budrumą ir galėtų paslapčia kenkti. S. Čiapas visada verslininkus gąsdindavo Daktarais. Kilus nesutarimams dėl verslo, kitai ginčo pusei jis sakydavo, kad ateitų aiškintis į „Viliją“. Paskutiniu metu girdavosi, kad pažįsta daugelį valdžios ir teisėsaugos žmonių. Sakydavo, kad jo planas – pašalinti konkurentus. Taip jis sakydavo dar G. Pluščiauskui. Jis paprasčiausiai žlugdė firmas ir kenkė, kam galėjo, gal vykdė kokią užduotį kaip buvęs KGB darbuotojas. Jis turėjo nepaprastai daug priešų, visus apgaudinėdavo ir šmeiždavo“, – prokurorams pasakojo V. Jakutis.
