Evelina MALIAUSKAITĖ
Kartais gyvenimas meta itin nelengvų iššūkių, kurie įskaudina iki širdies gelmių. Turbūt kiekvienai mamai, kad ir kokia ji bebūtų, vaikai yra svarbiausias turtas ir nieko negali būti skaudžiau, kai vaikai, kuriuos išleidi į gyvenimą, augini, myluoji ir saugai, senatvėje įžeidinėja, nusisuka ir net skriaudžia. Tokį sielvartą jau ne vienerius metus išgyvena Rumšų kaime, Juknaičių sen., gyvenanti Birutė Radavičienė. 81-erių metų amžiaus Birutė kreipėsi į „Šilokarčemos“ redakciją turbūt ne tiek prašydama pagalbos, kiek norėdama, jog ją kas išklausytų ir paviešintų jos sunkią senatvę. Klausant senolės pasakojimo iš tiesų net žodžių pritrūko paguosti, taip pat ir suvokti buvo sunku, kaip vaikai gali taip elgtis su motina. Visą gyvenimą Birutė sunkiai dirbo. Moteris mokslo neturėjo – nei skaityti, nei rašyti nemoka, tad tekdavo ir karves melžti, ir kitus sunkius darbus ūkyje dirbti. Dar ir aštuonis vaikus reikėjo išauginti, kiekvienam dėmesio ir meilės skirti. Šiandien Birutė tikina, kad niekad nebuvusi griežta mama, nors kartais ir labai pikta būdavo, kai vaikai ūkyje nepadėdavo.
Viskas prasidėjo po vyro mirties
Nesutarimai su vaikais, anot Birutės, prasidėjo po vyro, su kuriuo moteris išgyveno net 55-erius metus, laidotuvių – prieš ketverius metus. Čia koją, pasak senolės, pakišo žemė, užgyventa šeimos per bendrus gyvenimo metus, ir senolės pinigai. Pirmasis konfliktas kilo su dukra Laima. „Buvau pasidėjusi pas ją 6 000 litų, norėjau vyreliui paminklą naują pastatyti, bet kai pasakiau, kad atiduotų, ji įpyko, priekaištauti pradėjo, esą ne kunigas mirė, kad reiktų naują paminklą statyti“, – pasakojo Birutė. Senolė tikino, kad vis tiek reikalavo grąžinti pinigus, esą savo pinigus gali išleisti kur tik norinti. „Tada ji man špygas rodyti pradėjo, sakė, kad nematysiu tų pinigų. Dar ir lupti gavau. Taip sumušė, kad visa mėlyna buvau. Kaip obuolys sudaužyta“, – guodėsi Birutė. Senolė pasakojo, kad tąkart didžiulį sielvartą išgyveno ir net nusižudyti bandė. „Viską pasiruošusi buvau tik duris pamiršau užkabinti. Sūnus Zigmas paskambino, o aš jam paliepiau netrukdyti, neva pieno ėjau parsinešti iš kaimynų. Bet jis įtarė, kad kažkas negerai, juk pietų metas buvo, o niekas tokiu metu nemelžia. Tad jis paskambino kaimynei, ji atlėkė pas mane, o aš jau su kilpa ant kaklo buvau – dar kelios minutės ir būčiau mirus“, – pasakojo senolė. Tada ir į Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamentą Švėkšnoje senolė pateko – gydytojai jai, pasak Birutės, tada nustatė depresiją. „Grįžusią iš ligoninės mane pradėjo šnekinti kita dukra Virginija, kad važiuočiau pas ją į Vilkaviškį gyventi. Sakė aprūpins mane viskuo. Tris mėnesius ten išbuvau. Aišku, ir pensiją visą pasiėmė. Bulves nukasiau, daržus visus išravėjau, daržoves nuroviau. Dukra tada užsimanė mano globą susitvarkyti, tad grįžom į Šilutę pas šeimos gydytoją“, – pasakojo Birutė. Bet gydytoja, anot senolės, jokios slaugos duoti nenorėjo, mat ji pati viską pasidaryti galėjo – ir apsiprausti, ir valgyti pasidaryti, ir vaistus išgerti, tik kartais pamiršdavo ar išgėrė juos, ar ne. „Dukra, aišku, supyko ant manęs. Gi papildomi pinigai globą susitvarkius. Grįžom namo, nukasėm bulves. Ji gerąsias susidėjo, o sėklines paliko. Man kažkaip keista pasirodė. Aš jai sakiau išmesti tas sėklines bulves, kam jas čia palikti, o ji man atšovė, kad manęs jau niekur nebesiveš, neva globos nesutvarkiau, šnekėti nemokėjau. Pasakė „būk tam savo žiurkyne“ ir paliko mane. Dar ir 10 vištų bei 10 ančiukų išsivežė – likau „plika, basa“, – guodėsi Birutė. Senolė pasakojo, tąkart tiek sielvartavusi, tiek verkusi, nes viena dukra mušė, kita tuščiomis rankomis paliko.
Sūnus žemės užsigeidė
Birutė pasakojo, kad galiausiai prie jos pristojo ir sūnus Kęstas, esą žemelės užsinorėjo. „Pradėjo šnekinti, kad parduočiau jam savo dalį, tikino, kad „nukaršins“ mane, pasirūpins. Nuvažiavom pas notarą, užrašiau jam tą žemę, 3 000 litų tik davė. Greitai viskas pasikeitė, marti nė mažo lopinėlio žemės nepaliko – viską avižom užsėjo. Man neliko nei kur morką, agurką, salotėlę pasisodinti. Tai keliais ėjau ir aplink namą, prie pat pamatų apsisodinau“, – pasakojo Birutė. Galų gale, anot Birutės, sūnus ir tvartą padegė, ir dar ją apkaltino. „Miegojau naktį vaistų išgėrus, net negirdėjau nieko. Prabudau, tik žiūriu, šviesos į langą blizgina. Galvojau, kad vagys, bet po to žiūriu, kad gaisrinė atvažiavus, o tvartas visas liepsnoja“, – sakė senolė. Kitą dieną po gaisro senolė pasakojo, blogai pasijutusi ir išsikvietusi greitąją medicinos pagalbą. Nors medikai ir siūlė senolei važiuoti į ligoninę, bet Birutė nenorėjusi agurkų karštą dieną palikti, sakė, niekas nepalaistys ir nudžius. Kartu su ja buvusi ir kaimynė, kuri, anot senolės, viską matė, kai į namus įpykęs įlėkė sūnus Kęstas. „Įpuolė į trobą, atsiraitojo rankoves ir pradėjo šaukti, kad aš neva tvartą padegiau. Aš jam ir sakiau, kad nelįstų, nes su lazda tvosiu. Jis man tik už tos lazdos pačiupo, išsivilko į koridorių, už plaukų paėmęs į sieną trenkė ir dar per veidą trenkė taip, kad net protezai iškrito. Dar ir sutrypė juos, matot, dabar be dantų esu. Dukra Vida turi tuos protezus ir plaukus, kuriuos man išrovė. Sakė taip tikrai nepaliks ir kovos už mane“, – pasakojo Birutė. Iš tiesų sunku net įsivaizduoti, kaip sūnus gali skriausti savo motiną ir dar tokio garbingo amžiaus, negalinčią nė apsiginti. Birutė pasakojo, kad sūnui tąkart buvo iškelta baudžiamoji byla, bet nei kaimynė neliudijo, nei ji pati į teismą nuėjo. „Aš gi nei skaityti, nei rašyti nemoku, laiškus mano kaimynė paimdavo. Matyt, perskaitė ir atnešė tik nereikšmingus, o tuos iš teismo panaikino. Susimokė ji su Kęstu. Vėliau tik gavau laišką, kad teismas nutrauktas, mat nedalyvavau net tardyme. Galėjo jis tada mane užmušti – būčiau prie vyrelio prigulus ir ramybė būtų“, – guodėsi senolė. Dabar sūnus Kęstas, anot senolės, užsimanė ir jos globą susitvarkyti. „Gi ėjau Klaipėdoje prieš komisiją, Kęsto užsakymu. Norėjo mane nevisprote padaryti. Ten aš ne su vienu žmogum kalbėjau, o prieš šešis sėdėjau ir atsakinėjau į įvairius klausimus. Bet neišdegs jam, mat dukra Vida jau gavo atsakymą, kad esu sveika“, – sakė Birutė. Senolė tikino, kad nė už ką nenorinti, jog Kęstas ją globotų, bijanti, jog jis gali ją užmušti ar nunuodyti.
Nori į senelių globos namus
Nors toli gražu ne kiekviena moteris gali pasigirti į pasaulį išleidusi tiek daug – net aštuonis vaikus, kaip Birutė, tačiau šiandien moteris iš jų visų gražiai sutaria tik su dviem. Tai – Vida ir Zigmas. Geroji dukra Vida, gyvenanti Klaipėdoje, mama rūpinasi kaip išmanydama – senolė pasakojo, kad Vida pas ją vis atvažiuoja, maisto atveža, drabužius, patalynę vis išskalbia, pačią ją išprausia. Tomis dienomis, kai atvažiuoti negali, kelis kartus per dieną paskambina pasiteirauti, ar viskas gerai. Sūnus Zigmas taip dažnai neaplanko, mat pats yra neįgalus – prikaustytas prie invalido vežimėlio, bet visgi rūpinasi mama, paskambina. „Tiek vaikų užauginau, visiems vestuves iškėliau, visad pinigų duodavau, kai prašydavo, ir dabar šitaip negerbia manęs, skriaudžia, visokiais baisiausiais žodžiais išvadina. Niekada taip su savo tėvais nesielgiau ir nebūčiau pagalvojusi, kad su manim taip vaikai elgsis. Iš aštuonių tik du beliko, kuriems dar rūpiu“, – nuogąstavo Birutė. Senolė tikino, kad su mielu noru eitų į senelių globos namus gyventi – ir visą pensiją atiduotų, jei tik eitų ir namą, ir žemę valstybei atiduotų, kad tik sau ramiai gyventi galėtų. „Būčiau sau kaip „inkstas taukuose“. Pamaitinta, apiprausta, prižiūrėta ir draugų turėčiau. Vaikai manęs skriausti nebegalėtų“, – tikino Birutė.
Tikino, kad mama visiškai neveiksni
Išklausę senolės pasakojimo paskambinome ir pačiam Kęstui, norėdami paklausti, ar jis iš tiesų skriaudžia savo motiną. Paskambinome pačiu laiku – kartu su juo buvo ir sesuo Laima, kuri, anot Birutės, pati pirmoji ją skriaudė. „Baikit jūs juokus, aš jos niekada nemušiau. Kada aš ją turėjau mušti, jeigu paskutinį kartą rudens pradžioje pas ją buvau, kai bulves nukasėm“, – tikino Kęstas. Daugiau vyras nebekomentavo nieko, mat telefoną greitai perėmė sesuo Laima ir suskubo ginti brolį. „Jūs nepulkit ant to Kęsto, šitą žmogų tik sužlugdyti nori. Jums pasako visiškai nesveikas žmogus ir iškart puolat straipsnius rašyti“, – tikino Laima. Ji pasakojo, kad mama pati geranoriškai pardavė Kęstui žemę, o dabar pristojo, skambinėja į policiją, šmeižia. „Galvojat mums, vaikams, širdies neskauda, kai mama taip šmeižia? Juk ji ir pas mane gyveno praeitą pavasarį. Viskas gerai buvo, gyveno kaip ponia. Juk ir mane apšmeižė visaip, kad aš alkoholikė, mušusi ją ir aišku visa giminė patikėjo. Ar mes kalti, kad ji serga? Gi mes patys jau nebežinom ką daryti, kokiomis priemonėmis ją gydyti. Tikrai norėjome jai padėti, bet ji mūsų neprisileidžia“, – sakė Laima. Moteris pasakojo, kad pati iš lazdos nuo mamos buvo gavusi.
„Kad ir kaip buvome auginami, mama yra mama“
Kalbėjome ir su senolės gerąja dukra vadinama Vida. Moteris patikino, kad Kęstas iš tiesų skriaudė mamą ir ji to taip nepaliksianti. „Aš turiu parsivežusi visus plaukus, kuriuos jis jai išrovė ir protezus, kuriuos išmušė, sutrypė. Tikrai taip nepaliksiu ir neleisiu mamos daugiau skriausti“, – sakė Vida. Moteris tikino, kad turi visus gydytojų dokumentus, kurie patvirtina, jog Birutė yra sveika moteris ir tikrai nėra neveiksni. Ji pati sakė, raginusi mamą eiti į senelių globos namus ir ten ramiai gyventi. „Pas mane ji gyventi nenori, turbūt nesinori manęs trukdyti. Be to, aš nei vaistus leisti moku, nei slaugyti kaip reikiant. Kažkada juk atguls į lovą ji ir tada reikės nuolat ją prižiūrėti. Kai ji pasakė, kad nori į senelių namus, aš jai ir sakiau, mamel, eik, aš lankysiu ir tikrai pasirūpinsiu laidotuvėmis, kai jau ateis tas laikas“, – tikino Vida. Anot jos, visko gyvenime buvo ir vaikams mama kartais tikrai būdavo griežta. Bet mama lieka mama, pasak Vidos, ir likusį gyvenimą ji turi nugyventi ramiai. „Būna tikrai susipykstam, susiginčyjam. Bet aš jos niekada neskriaudžiau ir neįžeidinėjau, kaip anie. Aš tikrai ja pasirūpinsiu ir palaidosiu kaip priklauso, kai jau iškeliaus Anapilin“, – tikino Vida.
Tikino, kad problemų šeimoje būta ir seniau
Norėdami padėti senolei kuo greičiau išeiti gyventi į senelių globos namus, nuvykome pas Juknaičių seniūną Valentiną Dylertą. Raginti seniūno nereikėjo, mat jis tikino, kad jau pats ne taip seniai, praėjusių metų gruodį, buvo nuvykęs pas Birutę ir siūlė jai prisiglausti senelių globos namuose. Tačiau ji, anot V. Dylerto, atsisakė prieglobsčio. „Turėtų būti aprūpinta kaip karalienė – gi aštuoni vaikai. Bet šeima jau gerai žinoma mums, niekaip jie nesusitaria tarpusavyje. Nemačiau, ar Kęstas ją mušė, bet jeigu jam buvo iškelta bylą dėl mamos sumušimo, vadinasi, kažkas tokio buvo“, – sakė V. Dylertas. Anot seniūno, vienintelė dukra, kuri atvažiuoja pas Birutę ir ja pasirūpina, yra Vida – ta pati, kurią senolė mums vadino gerąja. Seniūnas atskleidė, kad jau daugiau nei prieš 20 metų Birutės šeimoje kildavo konfliktai su vaikais, mat visi norėdavo pinigų išvilioti, bet kol dar tėvas buvo gyvas, daugiau ar mažiau suvaldyti situaciją pavykdavo.
Juknaičių seniūnas V. Dylertas sakė, kad šią savaitę vėl važiuos pas senolę ir ragins ją keltis į senelių globos namus. Reikia tikėtis, kad Birutė pasiryš palikti namus ir galės ramiai gyventi kartu su kitais seneliais aprūpinta ir prižiūrėta, o išgyventas vaikų smurtas ir įžeidinėjimai ilgainiui pasimirš.
