Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai fiksavo 300 galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusius vaikus, tačiau tyrimai rodo, kad nukentėjusių vaikų skaičius gali būti ženkliai didesnis. Siekiant spręsti seksualinio smurto prieš vaikus problemą, vaiko teisių gynėjai, surengtoje konferencijoje „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“, subūrė įvairių sričių – teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų – ekspertus diskutuoti ir dalintis savo įžvalgomis, kurios leistų užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipė dėmesį, kad joks smurtas prieš vaikus negali būti pateisinamas, tačiau seksualinis smurtas yra ne tik labiausiai žalojanti, bet ir sunkiausiai atpažįstama smurto forma, todėl yra ypatingai svarbu šviesti visuomenę bei kelti specialistų kvalifikaciją.
„Žvelgiant į pastarąjį penkmetį, vaiko teisių apsauga mūsų šalyje atnešė pozityvių rezultatų – didėja paslaugų spektras ir prieinamumas, po truputį ima mažėti visuomenės pakantumas smurtui, gerėja atpažįstamumas. Tačiau seksualinis smurtas vis dar išlieka ypatingai opi tema, kuria mums dar sunku ne tik kalbėti, bet ir pripažinti jos egzistavimą. Nors šios smurto rūšies identifikavimas po truputį didėja, tačiau jos atpažinimas ir tinkamas nukreipimas pagalbai vis dar išlieka didžiausia problema“, – sakė ministrė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, praėjusiais metais mūsų šalyje seksualinį smurtą galimai patyrė 300 vaikų, 2021 m. – 239, 2020 m. – 185 vaikai. Tačiau realūs nukentėjusiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni. O tai reiškia, kad dalis nukentėjusių vaikų taip ir nesulaukia pagalbos.
„Nukentėjęs vaikas dažnai jaučia itin stiprius jausmus – baimę, kaltę, gėdą – ir būna linkęs slėpti savo išgyvenimus, jaučiasi atsakingas dėl to, kas įvyko, todėl jam gali būti nedrąsu atsiverti bei paprašyti pagalbos. Tad labai svarbus suaugusiųjų įsitraukimas ir gebėjimas atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos. Kviečiu kalbėti, mokytis atpažinti ir padėti nukentėjusiam vaikui“, – sakė I. Skuodienė.
Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai, kalbėdami apie seksualinio smurto prieš vaikus problemą ir veiksmus, kurie galėtų ją sumažinti, atkreipė dėmesį, jog siekiant didinti seksualinio smurto atpažįstamumą, reikėtų skirti daugiau dėmesio vaikų ir suaugusiųjų švietimui – aktyviau kurti prevencines programas, kurios skleistų žinią apie smurtą išduodančius ženklus, smurto daromą žalą vaikui, mokytų pozityvaus elgesio ir bendravimo su vaiku, keistų įsisenėjusias nuostatas.
Dar viena konferencijoje aptarta problema – pagalbos ir paslaugų nukentėjusiems vaikams plėtra. Specialistų siūlymu, reikėtų plėsti psichologų, kurie specializuojasi seksualinio smurto temoje, ratą, taip pat psichosocialinių paslaugų ir ilgalaikės pagalbos prieinamumą bei ypatingą dėmesį skirti regionams.
Konferencijoje kalbėta ir apie kokybišką ir vaiko interesus atitinkantį jo nuomonės išklausymą ir kaip tai atliekantys specialistai turėtų elgtis, kad nesukeltų papildomo streso ir trauminių išgyvenimų. Pabrėžta, jog vaiko nuomonės svarba ir smurtautojų teisinė atsakomybė dėl įrodyto smurto – vieni reikšmingiausių veiksnių, siekiant užkirsti seksualinį smurtą prieš vaikus.
Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, 70–85 procentais atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas dažnai būna žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki: giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimasis.
Statistiniai duomenys rodo, jog nuo seksualinio smurto daugiau nukenčia mergaitės. Tačiau specialistų įžvalgomis, mažesnį galimai nukentėjusių berniukų skaičių gali lemti dažnesnė jų baimė kalbėti apie savo išgyvenimus ir kreiptis pagalbos.
Taip pat apžvelgiant seksualinio smurto prieš vaikus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, ryškėja tendencija, jog labiausiai pažeidžiami vaikai yra paauglystėje.
Pasak I. Skuodienės, apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto galima ne tik reaguojant į vaiko siunčiamus pagalbos signalus ir pasikeitusį elgesį, bet ir skiriant nuoširdaus dėmesio ir laiko prevenciniams pokalbiams su vaiku seksualinio smurto tema.
„Nuo mažens ugdykime vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, kuris priklauso tik jam ir be jo paties sutikimo niekam nevalia jo liesti. Labai svarbu mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas, pasakyti, kad ir aplinkiniai turi jas gerbti, taip pat paaiškinti, ką jis turėtų daryti, kai susiduria su kito žmogaus nemaloniu ir netinkamu elgesiu, prisilietimais, veiksmais. Galiausiai, mokykime vaiką pasakyti tvirtą „ne“, kai kažkas kitas jo asmenines ribas nori peržengti“, – primena I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis, būtų galima tvirtai pasakyti, jog vaikas patiria seksualinį smurtą, tačiau pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl žmonių prašoma nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.
Profesionali specialistų pagalba tiek vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, tiek kartu emociškai išgyvenantiems jų šeimos nariams, prieinama ir Lietuvoje – čia veikia vienintelis specializuotas vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“,
kuriame sutelktos visos paslaugos, reikalingos tiriant seksualinio smurto prieš vaikus atvejus bei teikiama nemokama kompleksinė pagalba.
Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
