„Aš manau, kad šis įstatymas, jeigu jis bus priimtas, uždaro visas baltąsias skyles mūsų istorijoje ir mes būsime su istorija atsiskaitę, mes būsime įvardinę – kas buvo kas. Tai yra labai svarbu ne tik mums, kurie gyveno sovietinės okupacijos metais, bet ypatingai svarbu jaunajai kartai“, – posėdžio metu teigė vienas iš projekto iniciatorių Audronius Ažubalis.
Už šį siūlymą balsavo 54 Seimo nariai, prieš pasisakiusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Taigi balsavimas dėl šio projekto priėmimo persikėlė į kitą posėdį.
„Tie kuris nebalsavo, sėdėjo, tie, kurie išėjo iš salės, tiesiog parodėte, kaip jūs gerbiate Lietuvos istoriją, kaip jūs ją suprantate. Ir tai iš tikrųjų elgesys, kuris nepuošia jūsų ir tų, kurie nebalsavo“, – pasipiktinimo po balsavimo neslėpė A. Ažubalis.
Šis siūlymas posėdžio metu susilaukė ir kritikos, esą ši iniciatyva yra pavėluota.
„Aš už tai, kad laiku ir teisingai būtų įvertinti visi valstybės žmones jaudinantys įvykiai ir atsitikimai. Bet šiuo atveju ne laiku ir ne vietoje mes priiminėjome. Štai praėjo daugiau nei 30 metų – mes prisiminėme“, – sakė „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Kepenis.
Projekte numatoma, kad vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti valstybės ir diplomatinėje tarnyboje.
Priminiame įstatymo projekte siūlyta, kad vadovaujamas pozicijas LKP užėmę asmenys, panorę dalyvauti Seimo, Europos Parlamento, kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius ir merus bei dalyvaujantys prezidento rinkimuose, šią informaciją taip pat būtų įpareigoti nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Visgi Kultūros komitetas trečiadienį pritarė grupelės konservatorių siūlymui, kad ši prievolė iš įstatymo projekto būtų išbraukta, šiam siūlymui ketvirtadienį pritarė ir Seimas.
Įpareigojimą į politinius postus kandidatuojantiems asmenims nurodyti savo pareigas LKP, siekiant išvengti prieštaravimo Konstitucijai, ketinama įtraukti į Rinkimų kodekso pataisas.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą anksčiau pasisakė vertinantys kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
