Už įstatymą priėmimo stadijoje balsavus 82 parlamentarams, 3 susilaikius ir prieš nebalsavus nei vienam Seimo nariui, ekonominei veiklai skirtų plotų plėtra šiaurės Lietuvoje planuojama nuo paskutinės kitų metų dienos.
Dabartinis teritorijos dydis siekia 132,5 ha – jis sumažintas dar 2017 m., kai beveik 85,5 ha perduota Lietuvos kariuomenei. Šis plotas ribojasi su Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypu ir buvo skirtas plėtoti infrastruktūrą, būtiną gynybos poreikiams ir sąjungininkams priimti.
Anot įstatymo iniciatoriaus, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, anksčiau paimtos teritorijos dabar naudojamos oro gynybai, tad LEZ bus plečiama kitų, ne karinės paskirties sklypų sąskaita.
„Ši teritorija nebus paimta iš kariškių, bet bus galima (kitų teritorijų – ELTA) surasti visoje Šiaulių apskrityje“, – parlamentarams svarstant siūlymą kalbėjo A. Kupčinskas.
Anot jo, prieš dešimtmetį įsteigus LEZ, žemę išsinuomoti siekė nekilnojamuoju turtu užsiimančios bendrovės „Bendras verslas“ ir konsultacijas teikiančios įmonės „Progresyvūs verslo sprendimai“ konsorciumas. Tačiau sprendimą dalyvauti nuomos konkurse bendrovės priėmė dar galiojus 218 ha dydžio teritorijos riboms.
„Dėl (...) ploto sumažinimo, atsižvelgus į esamą situaciją, Šiaulių LEZ nebegali atliepti užsienio investuotojų plyno lauko paieškos poreikių, todėl šių projektų tarptautinius konkursus Lietuva pralaimi“, – aiškina įstatymo iniciatoriai.
Investicijų į Šiaulių LEZ plėtra numatyta miesto savivaldybės 2024-2026 metų strateginiame veiklos plane.
Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Akmenėje, Marijampolėje, Panevėžyje, Kėdainiuose, siekiama tokią įsteigti ir Visagine.
