Antradienį Seimas plenariniame posėdyje pratęsė praėjusią savaitę prasidėjusią diskusiją dėl konstitucinės šeimos sampratos ir pradėjo svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektą.
Siekdami pripažinti neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos, taip pat tėvų ir vaikų ryšį, papildyti ir pakeisti 38-ąjį Konstitucijos straipsnį, kai kurie Seimo nariai siūlo išbraukti nuostatą, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“ ir įtvirtinti, kad šeima (vyro ir moters partnerystė) gali būti vadinama tik tada, kai įforminta santuoka.
Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad diskusijas ir sumaištį sukėlė ne KT išaiškinimas, o anksčiau patvirtinta Šeimos koncepcija, kuri dalį šeimų paliko be paramos. Siūlomas Konstitucijos pataisas jis pavadino „reveransu bažnyčiai“ ir pabrėžė, kad pastarųjų 4 metų politika buvo nukreipta prieš šeimas. Jis pabrėžė, kad šeima yra socialinis reiškinys, o draudimais šeimos santykių pagerinti nepavyks.
„Ar teisėja ir garsiausia Lietuvos mergaitė yra šeima? Mano galva – ne, pagal šitą (siūlomą – red. past.) sampratą. O antroji santuoka? Kuri iš jų bus tikra?“ – klausė A. Sysas.
Jo teigimu, jeigu 30 proc. vaikų gimsta ne santuokoje, tai negalima tokiais pakeitimais dar labiau sunkinti jų gyvenimą. „Padėkime šeimoms realiais sprendimais – didindami atlyginimus, statydami darželius, lopšelius <...> šeimoms reikia to, o ne konstitucinių pataisų“, – sakė jis.
Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad siūloma pataisa prieštarauja kitiems Konstitucijos straipsniams ir citavo žmogaus teises ir laisves. Jis priminė ir tai, kokius vargus turi patirti žmonės, kuriems nepavyko sukurti šeimos arba tie, kuriems tenka skirtis. Jis pareiškė, kad diskusijos apie šeimą skaldo visuomenę ir neatitinka Konstitucijos kaip vientiso teisės akto sampratos.
(papildyta 12:00)
Tarp šeimos ir santuokos rašysime lygybės ženklą?
Diskusijose parlamentaras Algimantas Dumbrava pasidžiaugęs, kad daug žmonių gyvena šeimose, sakė, kad vis dėlto daug porų gyvena nesusituokę. Pabrėžęs, kad sumaištį įnešė Konstitucinis Teismas (KT), jis teigė suprantantis tuos žmones, kurie nenori savo santykių grįsti santuoka, nes tai esą mažina atsakomybę, bet santuoka esą labiau įpareigoja žmones geriau apmąstyti savo žingsnius.
Oponentams, tikinantiems, kad straipsnio pakeitimas yra bažnyčios įtaka, jis sakė: „Bažnyčia esame mes patys. <...> Įvardindami santuoką kaip šeimos pagrindą sustiprinsime ją.“
Seimo narys Mantas Adomėnas teigė, kad KT mus visus „pastatė į problemišką padėtį“. Anot jo, KT skatina valstybę kištis į šeimos gyvenimą. „Jeigu iš šeimos apibrėžimo pašalinamas laisvo sutikimo momentas, tuomet matuoti, kas yra šeima, turės kažkas iš išorės.“
Jo teigimu, siūloma Konstitucijos pataisa gina laisvą žmonių apsisprendimą, apsaugo šeimą nuo valstybės kišimosi.
Seimo narys Egidijus Klumbys apgailestavo, kad iki šiol įstatymuose aiškiai nepasakyta, kas yra šeima, todėl esą ir vyksta ginčai dėl šeimos sudarymo būdo. „Aš kategoriškai nesutinku, kad seneliai turėtų įvaikinti anūką, kad jie būtų vadinami šeima, – sakė jis. – Santuoka yra šeimos sudarymo būdas.“
Anot E. Klumbio, Konstitucijos straipsnį dar reikia tobulinti. „Valstybė registruoja ne santuoką, o šeimos sudarymą.“
G. Navaitis: išdrįskime pasakyti, kokių šeimų valstybė nerems
Parlamentaro Gedimino Navaičio teigimu, vengiama pripažinti, kad kai kurie šeimos modeliai netoleruotini, ir ragino pasakyti, kad žmonių pasirinkimas neginčijamas, „tačiau tuomet reikia išdrįsti pasakyti, kad valstybė nerems kai kurių šeimos modelių“.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė: „Jeigu žmonės nutars, kad jiems geriau gyventi nesusituokus, jiems niekas neuždraus, bet kodėl tai reikia vadinti šeima?“ Anot A. Kubiliaus, reikia parodyti, kad valstybei svarbi tradicinė šeima.
Tuo metu Seimo narys Algis Kašėta siūlė palikti tokį šeimos apibrėžimą, koks Konstitucijoje yra šiuo metu, ir dar labiau nedidinti sumaišties.
Vis dėlto po svarstymo siūlomai Konstitucijos pataisai Seimas po svarstymo pritarė. Už balsavo 62, prieš 13, susilaikė 13 parlamentarai.
Seimas prie šios pataisos grįš po 10 dienų.
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. aiškindamas minėtą Konstitucijos straipsnį, šeimos sampratą suformulavo taip: „Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“ Tačiau grupė Seimo narių siekia, kad dar šios kadencijos Seimas pakeistų Konstituciją ir susietų santuoką su šeima.
Norint priimti Konstitucijos pataisas, Seime jos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus. Tarp balsavimų turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Kad Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų, per abu balsavimus už juos turi pasisakyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
