LRT Radijo laida „LRT Aktualijų studija“, LRT.lt
Dauguma, o gal net visos pagrindinės Lietuvos partijos, turi savo „juodąsias buhalterijas“, LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako pašnekovai. Anot jų, į teisėsaugos institucijų akiratį patekusi „Tvarka ir teisingumas“ (TT) tėra didelės ir išplitusios ligos simptomas. „Su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto. Tai yra sisteminis reiškinys, ir partijų vadovybės tolerancija korupcijos atvejams rodo, kad galbūt, cituojant Viktorą Uspaskichą, juodosios buhalterijos gali būti visose partijose“, – kalba Seimo narys Povilas Urbšys.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliekantį ikiteisminį tyrimą „dėl prekybos poveikiu stambiu mastu, siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų“. Sulaikyti penki asmenys, tarp jų – Ervinas Raistenskis, Algimantas Juocevičius, Rolandas Skaisgirys, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat TT būstinėse atlikta keliolika kratų.
LRT Radijo laidos „LRT Aktualijų studija“ svečiai pažymi, kad pastarąjį atvejį, kaip ir visuomet iškilus tokiems skandalams, bus bandoma vadinti politiniu susidorojimu, tačiau iš tiesų tai yra Lietuvos politikoje paplitusios korupcijos simptomas.
„Iš savo bendravimo su politikais žinau, kad dauguma, jei ne visos pagrindinės politinės partijos, užsiima tam tikrais juodais finansiniais dalykais, kitomis korupcijos formomis, tačiau tą žinojimą ne visada gali pagrįsti įrodymais. Mano nuomone, politinė korupcija yra labai paplitusi praktika. Tai yra dominuojanti praktika. Mūsų politikai politiką pirmiausiai suvokia kaip galimybę naudotis užimamais postais, turimomis įtakomis savo ir savo partijų naudai“, – sako dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Politikai korupcijai yra tolerantiški
Pasak P. Urbšio, su TT sietina byla neiškrenta iš konteksto. Seimo narys primena, kad kratos yra darytos ir konservatorių, socialdemokratų būstinėse, jau nekalbant apie Darbo partiją (DP) bei liberalus, kai jiems vadovavo Artūras Zuokas.
„Tai yra sisteminis reiškinys ir partijų vadovybės tolerancija korupcijos atvejams rodo, kad galbūt, cituojant Viktorą Uspaskichą, „juodosios buhalterijos“ gali būti visose partijose. R. Skaisgirys buvo paminėtas kaip vienas iš TT kandidatų į Vilniaus mero postą, socialdemokratai siūlo Gintautą Palucką, asmenį, kuris prieš keletą metų yra nuteistas už piktnaudžiavimą. Tai parodo, kad žmonės, įsipainioję į korupcinis skandalus, yra toleruojami partijų vadovybių. Man atrodo, jog tai patvirtina prielaidas, kad partijose galimos tos „juodosios buhalterijos“, – kalba P. Urbšys.
Seimo narys pažymi, kad 90 proc. Lietuvos piliečių mano, jog korupcija Lietuvoje paplitusi, 63 proc. teigia, kad šalyje vyriausybės yra veikiamos stambių interesų grupių. Anot, P. Urbšio, patys politikai bando paneigti tokius skaičius kaip perdėtus, pasakyti, kad žmonių suvokimas neatitinka realybės, tačiau iš tiesų politinė korupcija kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Savo ruožtu „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pažymi, kad žmonės dažnai neturi tiesioginės patirties apie tai, kas yra politinė korupcija. O jų nuomonę apie tai, kiek korumpuotos politinės partijos, Seimas ar kitos įstaigos, reikėtų vertinti kaip nepasitikėjimą šiomis institucijomis.
„Šių įstaigų, partijų veiksmai žmonėms nėra skaidrūs. Čia jau klausimas politikams – ar jie nemato tame problemos ir mano, kad nuteistas politikas rinkimuose yra garbės ženklas.
Praeitais metais atlikome ES struktūrinių fondų antikorupcinių rizikų tyrimą, paaiškėjo, kad didžiajai daliai tiriamųjų akivaizdu, jog korupcija yra strateginiame lygmenyje, kai politikai, skirtingos interesų grupės sugeba daryti įtaką sprendimų priėmimui ir užprogramuoti tam tikrus sprendimus iš anksto“, – sako S. Muravjovas.
Ragina keisti teisinį reguliavimą
Pasak S. Muravjovo, politinė korupcija pasireiškia politikų spaudimu valstybės tarnautojams priimti politikui ar jo partijai palankų sprendimą. „Transparency international“ tyrimų duomenimis, kas penktas valstybės tarnautojas teigia, kad tokį poveikį jam patirti teko.
„Tai yra didžiuliai skaičiai, dėl kurių mes prarandame ne milijoną, o, manau, milijardus litų. Tai, be abejo, yra didelė problema, juolab kad eilę metų ji nesikeičia. Tačiau šiuo atveju reikėtų kalbėti ne vien apie politinę korupciją, tačiau ir apie viešuosius pirkimus.
Tai, kad viešuosiuose pirkimuose yra korupcijos irgi nėra naujiena. Keturi iš dešimties verslininkų teigia, kad korupcija viešuosiuose pirkimuose, jų manymu, galėjo paveikti jų šansus laimėti konkursus, kuriuose teko dalyvauti“, – pažymi S. Muravjovas.
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovo teigimu, įtarimų dėl TT korupcinių veikų kontekste labai svarbi politikų ir Vidaus reikalų ministerijos reakcija į šį tyrimą.
„Galbūt lengva yra viską neigti ir sakyti, kad tai yra politinis susidorojimas, bet man atrodo, kad politinės brandos standartas yra išsiaiškinti, kas įvyko, ar tam buvo galima užkirsti kelią. Vidaus reikalų ministerijai privalu suprasti, ar tikrai tinkamai buvo stebimi visi galimi interesų konfliktai, nebuvo pražiopsotos rizikos. Taip pat reikia kalbėti apie tam tikro teisinio reguliavimo pokyčius“, – teigia S. Muravjovas.
Pasak LRT radijo pašnekovo, pirmiausia reikėtų peržiūrėti Lobistinės veiklos įstatymą. Anot S. Muravjovo, jis yra netinkamas, neužtikrina galimybių tinkamai suvaldyti galimus korupcijos atvejus.
„Duomenys apie tai, su kuo susitikinėja politikai, politinio pasitikėjimo žmonės, turi būti prieinami visuomenei. Mes turėtume žinoti, ar politikas arba valstybės tarnautojas susitiko su kažkokiais verslininkais ir apie ką jie su tais verslininkais kalbėjo“, – apie didesnio skaidrumo poreikį kalba S. Muravjovas.
