Pilietinės demokratijos partijos lyderis Algimantas Matulevičius sakė registruojantis pataisas todėl, kad energetikos sektoriuje manipuliuojama skaičiais ir klaidinama valstybė bei vartotojai. Privatizuoti „Vakarų skirstomųjų tinklai“ (VST) esą vieną dieną rodomi kaip „nugyventi“, o kitą dieną išsimoka milijoninius dividendus. Anot politiko, tai paaiškėjo dar svarstant „Leo.lt“ įstatymo projektą. „Segtuve, paženklintame žyma „ribotam naudojimui“, buvo pateikta Energetikos inspekcijos parengta pažyma, nurodanti, kad VST nedaromos investicijos, prisiimta kreditų ir aiškiai rodoma, jog valstybei atiduodamas „apgraužtas kaulas“. Dabar sužinau, kad savininkai, pervertinę bendrovės turtą, išsimokėjo sau 620 mln. litų dividendų“, - piktinosi politikas.
Pilietininkas siūlo pakeisti minėto įstatymo 43-ojo straipsnio 3 dalį. Nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas siūloma įvertinti konkretaus paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą, jo pokyčius ir kaupimo būdą, savininko investuotas ir gautas lėšas. Paslaugos teikėjo kapitalo struktūra, nuosavas ir skolintas kapitalas, jų kaupimo ir naudojimo sąlygos būtų nustatomi ir apskaičiuojami pagal paslaugos teikėjo finansinę atskaitomybę bei paslaugos teikėjo pateiktas kapitalo struktūros pokyčio prognozes.
Taip pat siūloma atsižvelgti į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansinę atskaitomybę, neįskaitant turto perkainojimo rezultatų. Taip pat siūloma vertinti savininko investicijas į paslaugas teikiančią įmonę ir lėšas, kurias įmonė išmokėjo savininkams: dividendus, įstatinio kapitalo mažinimą ir pan.
Pritarus pataisai, nustatant elektros kainas būtų atsižvelgiama į elektros energijos kainas kitose panašaus ekonominio išsivystymo valstybėse.
Jurgis Razma: Dabar komisijai leidžiama nustatyti tik dideles kainas
Savo pataisas įstatymui pasiūlė ir konservatorius Jurgis Razma. Jis be kita ko siūlo pakeisti ir 44-ąjį įstatymo straipsnį bei numatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėtų pati vienašališkai nustatyti energijos kainas. Taip nutiktų paaiškėjus, kad paslaugų teikėjų nustatytos kainos ir tarifai diskriminuoja vartotojus arba yra apskaičiuotos nesilaikant šių kainų nustatymo reikalavimų ir minėtos klaidos nebūtų ištaisytos.
J. Razma skeptiškai įvertino A. Matulevičiaus siūlymą atsižvelgti į kitų šalių kainų lygį. „Tai beletristika. Galima skaičiuojant atsižvelgti, parodyti pirštu, bet neįmanoma nustatyti kainos pagal tai, kiek energija kainuoja kitur“, - tvirtino konservatorius. Jis teigė taip pat esąs pasipiktinęs 620 mln. litų dividendų, kuriuos nutarė išsimokėti VST akcininkai. Konservatoriaus nuomone, siekiant išvengti tokių manipuliacijų reiktų taisyti Akcinių bendrovių įstatymą.
Ūkio ministras nesutinka su argumentacija
Palangoje atostogaujantį ūkio ministrą Vytą Navicką prajuokino siūlymas nustatant kainą atsižvelgti į panašaus ekonominio išsivystymo šalių kainų lygį. Kartu ministras pažymėjo, jog A. Matulevičiaus siūlomos pataisos išvis nieko nesprendžia. „Tikslas lyg ir yra sumažinti kainas, tačiau parlamentaras net nesiūlo pakeisti įstatyme įtvirtintos nuostatos, jog įmonių pelno norma kiekvienais reguliavimo periodo metais turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, padidintas 3 procentiniais punktais. Jei ši nuostata nekeičiama, tai gali skaičiuoti kaip tik nori – kaina nesumažės“, - sakė ministras. Visi kiti parlamentaro siūlymai, anot ministro, tik kelia painiavą.
J. Razmos siūlymą jis vadino logiškesniu jau vien todėl, kad konservatorius siūlo VVP trejų metų palūkanų normos vidurkį, padidintą 3 procentiniais punktais, laikyti ne mažiausia, o viršutine pelno riba. Ar Vyriausybė tokiam siūlymui pritartų, jis pasakyti negalėjo.
Be to, V. Navickas nesutiko su A. Matulevičiaus išsakytais argumentais dėl padėties VST. Pasak jo, tiek Energetikos komisija, tiek tarptautiniai auditoriai, kurie tikrino VST, nustatė, jog savo investicijų programą, numatytą penkeriems metams, įmonė viršijo per ketverius metus. „Faktinė situacija yra visiškai priešinga, negu teigia A. Matulevičius“, - tvirtino ministrais.
Kartu V. Navickas sakė neįžvelgiąs problemų su VST dividendais. „Yra ES direktyvos, kurios nustato, kokiais atvejais galima mažinti įstatinį kapitalą. Jei tvarka nepažeista, tai akcininkų reikalas, ar laikyti pinigus investavus, ar perkelti ir investuoti ten, kur to labiau reikia”, - sakė V. Navickas.
******
97,9 proc.VST akcijų valdo nacionalinės energetikos bendrovė. Per savo dukterines įmones ji kontroliuoja pagrindinę šalies elektros energetikos sistemos dalį – elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Vyriausybė, 38,3 proc. – „NDX energija“.
Liepos viduryje paskelbta informacija, kad VST akcininkams numatyti dividendai – per 620 mln. litų – buvo pervesti „Leo LT“. Tai atlikta sumaniai pasinaudojus naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame numatyta ir daugiau naujovių – turto vertinimo, įstatinio kapitalo didinimo bei mažinimo tvarkos pakeitimai ir kt.
Manoma, kad elektros energijos kaina gali drastiškai padidėti iki 2009-ųjų metų pabaigos uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Kai kurių ekspertų nuomone, ji galėtų siekti net 80 ct už kilovatvalandę.
