Už tokį pasiūlymą trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai.
„Sprendimas priimtas. Vyriausybė ir ekonomikos komitetas priims galutinius sprendimus“, – trečiadienį, Audito posėdžiu metu sakė komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.
„Seime jau užregistruotas Konkurencijos įstatymo keitimo projektas, kuriuo būtų peržiūrėtos pagrindines funkcijos. (...) Ir siūlytume Vyriausybei pritarti šioms pataisoms“, – pristatydama Komiteto išvadą sakė Seimo narė Roma Janušonienė.
Kaip pristatė komiteto narys Artūras Zuokas, Konkurencijos įstatymo pakeitimu siūloma užtikrinti, kad KT konsultuotų verslą. Be to, anot jo, pakeitimais būtų užtikrinama, kad bendrovės turėtų sumokėti joms priskirtas baudas tik pasibaigus teisminiams procesams, jei tokie vyksta, o pačių baudų dydžio skaičiavimo metodas būtų įtvirtintas įstatyme.
„Įstatymo projekte numatyta, kad KT turi konsultuoti verslą. Antras siūlymas įstatymo pakeitime yra baudų mokėjimas. Suprantame, kad civilizuotoje visuomenėje žodį visą laiką taria teismas. Ir šiandien tai, kad įmonės net ir gavusios baudą galėtų nemokėti baudos, kol nesibaigs teisminiai procesai, yra teisingas tikslas. Juo labiau, kad tokia praktika egzistuoja nemažoje dalyje Baltijos šalių“, – aiškino A. Zuokas.
„Trečia nuostata dėl baudų dydžio. Iš principo idėją yra reglamentuoti tvarką ne poįstatyminiais aktais“, – pridūrė jis.
LVK direktorė prašė diferencijuoti KT skiriamas baudas
Audito komiteto posėdyje dalyvavausi Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktorė Ineta Rizgelė tvirtino, kad šiuo metu KT per dažnai – daugiau nei 50 proc. atvejų, skiria maksimalias – 10 proc. metinių pajamų siekiančias baudas. Negana to, pasak jos, šias baudas bendrovės turi sumokėti per 3 mėn., nesvarbu ar skundė tokį sprendimą teismams.
„Baudos neproporcingos ir nediferencijuojamos. Net 57 proc. atvejų skiriamos maksimalios baudos, kurios siekia 10 proc. metinių pajamų. Europos Komisija, turinti tokį patį baudimo instrumentą, maksimalias baudas skiria tik 5 proc. atvejų“, – posėdžio metu teigė I. Rizgelė.
„Baudą reikia sumokėti per 3 mėn. nuo sprendimo, nesvarbu ar jis skundžiamas. Manome, kad tai apsunkina mažų bendrovių galimybę gintis“, – sakė ji.
Ji teigė, kad neprašo mažesnių baudų verslui, bet tikina – dydis turi koreliuoti su nusižengimo aplinkybėmis.
Be to, pasak LVK direktorės, trūksta aiškumo kaip skaičiuojamos baudos.
„Lietuvos banko įstatyme nustatyti labai aiškūs baudų apskaičiavimo etapai. Pokyčiai reikalingi remiantis tuo pavyzdžiu“, – sakė ji.
Taip pat verslo atstovai skundėsi, kad trūksta komunikacijos ir konsultacijų iš KT pusės.
„Norėtųsi, kad KT kartais labiau atsivertų ir aiškiau išaiškintų klausimus, kuriuos jai turi asociacijos“, – sakė „Investors Lithuania“ direktorė Rūta Skyrienė.
KT pirmininkė: praktikoje baudos stipriai diferencijuoja
Tuo metu KT pirmininkė Jolanta Ivanauskienė tvirtino, kad baudos yra diferencijuojamos atsižvelgiant į tai, kiek laiko buvo pažeidinėjamas įstatymas, kiek bendrų pajamų bendrovės gauna iš tos veiklos rūšies. Pasak jos, baudos taip pat gali skirtis ir tą patį įstatymo pažeidimą įvydžiusioms bendrovėms.
„Mūsų praktikoje baudos stipriai diferencijuoja ir varijuoja, kartais nesiekia net 1 proc. (...) Toje pačioje byloje gali būti atvejų, kai viena bendrovė gauna 2 proc. baudą, o kita – 8 proc. Atrodo keista, bet tai parodo tiek skirtingą pažeidimo vykdymo trukmę, veiklos rūšis, kurioje padarytas nusižengimas“, – aiškino J. Ivanauskienė.
Be to, pasak KT pirmininkės, verslas visada pats gali kreiptis dėl konsultacijų. Ji tvirtino, kad neprisimena, kada institucija nebūtų atsakiusi į kreipimąsi.
„Dėl konkrečių konsultacijų, jei kyla daugiau klausimų, esame kalbėję, kad esant poreikiui galima kreiptis“, – sakė ji.
Taip pat ji tvirtino, kad KT taikomos baudos – suderintos su ES ir atitinka EBPO siūlymus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
