Šie Lietuvos banko (LB) komerciniams bankams taikomi privalomi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), ištikus krizei, bankus padėtų pertvarkyti taip, kad šie turėtų pakankamai lėšų savo nuostoliams padengti ir toliau tęstų veiklą.
„Pagrindinis (MREL – ELTA) tikslas – ištikus krizei užtikrinti veiksmingą ir patikimą bankų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą, t. y. kad su finansiniais sunkumais susidūrę bankai prireikus būtų pertvarkomi naudojant privačias lėšas, o ne mokesčių mokėtojų pinigus“, – nurodoma Finansų ministerijos nutarime.
Atlikusi analizę Europos Komisija (EK) nustatė, kad dalies MREL reikalavimų taikymas gali daryti neproporcingai žalingą poveikį bankų grupių struktūroms, todėl buvo priimta tikslesnė europinė direktyva.
Jai pritaręs Ministrų kabinetas trečiadienį Lietuvos bankui (LB) nusprendė suteikti įgaliojimus minėtus reikalavimus nustatyti ir tarpinėms patronuojančioms įmonėms.
Tokių finansinių grupių struktūrų, kuriose dalyvautų tarpinės patronuojančios įmonės, Lietuvoje šiuo metu nėra, todėl kol kas šis direktyvos punktas neaktualus.
Nuspręsta reglamentuoti, kad likviduojamiems subjektams su minimaliomis nuosavomis lėšomis susiję įsipareigojimai nenustatomi. Tiesa, centriniam bankui paliekama galimybė tai daryti esant išskirtinėms sąlygoms.
Panaikinus pareigą nustatyti MREL likviduojamiems subjektams, LB mažės administracinė našta, o patiems bankams nebereikės vykdyti perteklinių su šiais reikalavimais susijusių prievolių, nesukuriančių papildomos naudos.
2019-ųjų pabaigoje SEB, „Swedbank“ ir „Šiaulių bankui“ centrinis bankas pirmą kartą nustatė privalomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus.
Šiuos reikalavimus sudaro dvi dalys – banko nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti, kad pertvarkymą baigusi finansų įstaiga galėtų toliau tęsti veiklą ir vykdyti šalies ekonomikai svarbias funkcijas.
Tai galima padaryti tiek nurašant visą arba dalį banko nuosavo kapitalo ir tinkamų įsipareigojimų, tiek konvertuojant tinkamus įsipareigojimus į naują akcinį kapitalą.
Bankų pertvarkymo, pasirengimo krizėms planavimas ir MREL nustatymas yra daugiametis procesas, už kurį atsakingos pertvarkymo institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos bankas (LB). Jis kasmet atnaujina bankų pertvarkymo planus ir peržiūri MREL.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
