Visuomenės informavimo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimų projektą valstybės vadovė siūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau tam Seime nepritarta. Už ypatingą skubą balsavo 7 parlamentarai, 16 buvo prieš, 60 susilaikė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymu, projektus aptaręs komitetuose Seimas juos svarstys pavasario sesijoje, tai yra ne anksčiau kaip kitų metų kovą. Už prezidentės pateiktą Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą po patiekimo balsavo 53 Seimo nariai ir 22 susilaikė, balsuojant dėl BPK pataisos projekto 43 buvo už, trys – prieš, susilaikė 26 parlamentarai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo pataisą siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
Taip pat būtų palikti ir šiuo metu įstatyme įrašyti ribojimai, jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.
Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.
Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad šiuo metu įstatymo nuostata dėl žurnalisto šaltinio apsaugos taikoma formaliai.
„Pirmas veiksmas, kurio griebiamasi, – eiti į teismą ir prašyti teisėjo įpareigoti žurnalistą, kad atskleistų šaltinį. Strasbūro teismo praktika šioje vietoje yra visiškai vienareikšmė – tokios priemonės yra kraštutinės, jos gali būti taikomos, bet tik tada, kai teisėsauga išnaudoja visas kitas priemones tyrimui atlikti", – pristatydama pataisas sakė R.Svetikaitė.
„Įstatymai nustato labai plačius žurnalistų saviraiškos laisvė ribojimo pagrindus ir tokiu būdu suponuoja plačią teismo diskreciją dėl sprendimų, susijusių su prievartiniu informacijos šaltinio atskleidimu. Nėra įstatyme aiškiai nustatytos pareigos įsitikinti, kad kitų alternatyvių informacijos šaltinio atskleidimo priemonių neegzistuoja arba jos jau yra išnaudotos, taip vadinamojo būtinumo demokratinėje visuomenėje testo“, – kalbėjo prezidentės atstovė.
Taip pat pataisos įtvirtintų galimybę įslaptinti informacijos šaltinį, kurį vykdydamas teismo įpareigojimą atskleistų žurnalistas.
Abejones dėl pataisos kėlę Seimo nariai svarstė, jog įstatymo redakcija ir šiuo metu yra tinkama, o problema kyla dėl netinkamai nuostatą taikančių teisėjų. „Šita redakcija neišgelbės mūsų nuo teisėjo, kuris manys, kad eiti daryti poėmius pas žurnalistus, vestis juos į apklausą yra protingiausias žingsnis. Ar nemanot, kad visų pirma riekia būti griežtesniems, reiklesniems teisėjams, kurie priima tokius sprendimus“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Socialdemokratui šiuo klausimu pritarė ir konservatorius Kęstutis Masiulis. „Ar reikia papildomų barjerų, kai ir taip turėtų veikti protingumo norma ir kriterijai. Nuo neprotingai besielgiančių teisėjų niekas negali apsaugoti, – kalbėjo K.Masiulis. – Manau, kad ir be šitos pataisos teisėjai turėtų būti protingi ir vadovautis protingumo kriterijumi. Kadangi jie taip nedaro, reikia galvoti apie teismų valdymo gerinimą.“
BPK pataisos numato, kad žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus. Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Dar atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, kad šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.
Pataisos numatytų, kad darant kratą pas žurnalistus ar leidėjus „visais atvejais būtinas prokuroro bei žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo arba šios patalpos savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas".
Šioms pataisoms prieštaravę parlamentarai kėlė abejones, kad toks reguliavimas gali tapti priedanga pasinaudojus žiniasklaidos vardu užsiimti kriminaline veikla.
„Aš turiu labai daug abejonių dėl šio įstatymo, jeigu jį įregistruoja. Dabar labai lengva internete įregistruot kokį puslapėlį, dar su tokiais keliais draugeliais įsteigti leidėjų organizaciją – ir turi specialią apsaugą, gali užsiimti nežinia kuo, kriminaline veikla, o tau galioja speciali apsauga, tave turi ginti organizacijos atstovai, kai tavęs ateis kratyti, nes neva esi žurnalistas, o išties veiki ką kita", – sakė konservatorius K.Masiulis.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys kėlė klausimą, jog nusikalstamas veikas tokiu būdu galės slėpti ir patys žurnalistai. „Jeigu aš teisingai suprantu, bet kokiu atveju, jeigu esi žurnalistas arba leidėjas, vadinasi, jis turi imunitetą darant kratą bet kokiu pagrindu – ar jis nužudė, ar apsivogė, ar dar ką nors. Kol nedalyvaus žurnalistų sąjungos atstovas, pas jį krata nebus daroma. Taip kratą bus galima išlaikyti šešioms valandoms, parai, dviem paroms, jei savaitgalis, ar tai nepadės sunaikinti įkalčių ar kitų dalykų?“ – sakė K.Daukšys.
Prezidentės patarėja R. Svetikaitė pažymėjo, jog tokios nuostatos galiotų tik saugant žurnalisto informacijos šaltinį, o ne bet kokiais atvejais. „Šitas straipsnis skirtas tiems atvejams, kai krata ar poėmis daromi tam tikru tikslu, šiuo atveju mes kalbame apie informacijos šaltinio atskleidimą“, – sakė patarėja.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys kritikavo dar vieną prezidentės siūlymą, kad kratos metu būtų daromas garso ir vaizdo įrašas – tokie pakeitimai pasiūlyti ne atskirai žurnalistams, o visiems piliečiams. „Ar tai nepažeistų teisės į privatų gyvenimą? Antras klausimas, kiek kratų padaroma Lietuvoje per metus, ar tai nepareikalaus papildomų lėšų?“ – sakė P.Urbšys.
Atsakydama į klausimą R. Svetikaitė pabrėžė, jog filmavimas kratos metu ir šiuo metu galimas, bet tik pareigūnų sprendimu. „Ir šiandien toks filmavimas galimas ir leidžiamas, bet jis galimas, kai tai reikalinga teisėsaugos pareigūnams. Asmuo, jei jis nori, kad vėliau proceso metu turėtų tam tikrus įrodymus dėl jo, sakykime, teisės pažeidimų, tokios teisės reikalauti neturi. Šiuo atveju įtvirtinama bendra nuostata“, – sakė patarėja.
Vėliau pataisų pateikimą komentuodama žurnalistams prezidentės patarėja nesiėmė vertinti, dėl kokių priežasčių Seime nepritarta prezidentės siūlymui pakeitimus svarstyti skubos tvarka.
„Vertinu taip – nuo ypatingos skubos perėjome prie pavasario sesijos, taip ir vertinu. Tai yra Seimo apsisprendimas“, – žurnalistams sakė R.Svetikaitė.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.
Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.
Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
L. Graužinienė prezidentės inicijuotus projektus šiuo klausimu pavadino nekokybiškais
Seimo pirmininkė, Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė sako, kad pataisos dėl žurnalisto šaltinio apsaugos parlamente bus parengtos, o prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotus projektus šiuo klausimu pavadino nekokybiškais.
„Su žiniasklaidos atstovais, ką esame sutarę, Seime bus įvykdyta. Asocijuotos žiniasklaidos struktūros yra pateikusios savo siūlymus, mūsų teisininkai ruošia savo siūlymus, mes susėsime, diskutuosime. Buvo ne kartą sakyta, kad projektai bus pateikti Seimo valdybai, ir Seimo valdybai pritarus, jie bus pateikti į plenarinių posėdžių salę, nagrinės frakcijos, ir viskas bus atlikta taip, kaip numato Seimo statutas“, – antradienį žurnalistams sakė L.Graužinienė.
„Mes tikrai norime labai atsakingai išnagrinėti tuos klausimus, o dėl prezidentės teiktų projektų Seimas šiandien apsisprendė, kad tikrai jie buvo paruošti nekokybiškai, Teisės departamentas turėjo pastabų“, – sakė parlamento vadovė.
Klausiama, ar tai reiškia, jog Seimui bus pateiktos kitos, jau parlamente rengtos pataisos dėl šaltinio apsaugos, L.Graužinienė sakė, kad Seimas su Prezidentūra nelenktyniauja.
„Mes teiksime visą paketą, bet tai nereiškia, kad šiandien ar ryt. Mes nerungtyniaujame, mes norime kokybiško produkto“, – kalbėjo „darbietė“.
Pagal prezidentės inicijuotą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
Taip pat būtų palikti ir šiuo metu įstatyme įrašyti ribojimai, jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.
Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.
BPK pataisos numato, kad žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus. Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Dar atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, kad šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.
Pataisos numatytų, kad darant kratą pas žurnalistus ar leidėjus „visais atvejais būtinas prokuroro bei žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo arba šios patalpos savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas“.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.
Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.
Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
