Apskritojo stalo diskusiją parlamente organizuoja Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė. Siekiant spręsti šį klausimą, ji gegužės pradžioje registravo įstatymo pataisą.
„Žmogaus vardas ir pavardė yra svarbi asmens tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, todėl galimybė laisvai pasirinkti asmenvardžius yra žmogaus teisių klausimas. Asmenvardžių įvairovė parodo ir kultūros įvairovę“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama I. Pakarklytė.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme siūloma numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.
Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.
VLKK pirmininkės Violetos Meiliūnaitės teigimu, moterų pavardžių darybos išimčių reglamentavimas skirtinguose teisės aktuose būtų nedarnios teisėkūros pavyzdys.
Diskusijoje dalyvaus VLKK pirmininkė V. Meiliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto atstovas Laimutis Bilkis, Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė, „Ellex Valiūnas“ advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Donatas Murauskas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Greta Kraujelytė bei kiti mokslininkai, teisininkai.
