„Jeigu Seimas pritartų, taksi paslaugų organizatoriai, pavežėjai, trumpalaikės automobilių nuomos paslaugos teikėjai privalėtų užtikrinti, kad bent 5 proc. arba vienas automobilis šimtui tūkstančių gyventojų, bet ne mažiau negu vienas automobilis savivaldybėje, būtų pritaikyti asmenų, judančių neįgaliojo vežimėlio pagalba, vežimui.
Tokį reikalavimą siūlau taikyti ir automobilių dalinimosi paslaugų teikėjams, tačiau tik tiems, kurie turi daugiau nei 10 automobilių trumpalaikei nuomai”, – Eltai sakė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos narė M. Ošmianskienė.
Ji taip pat siūlys įstatymais įpareigoti pavėžėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti, jog judėjimo negalią turintys gyventojai galėtų bet kada užsisakyti taksi ar pavežėjimo paslaugą.
Pasak M. Ošmianskienės, šiuo metu teisės aktuose yra numatyti prieinamumo reikalavimai tarpmiestiniam ir geležinkelių transportui, tačiau taksi ar kitų panašių paslaugų teikėjams tokių reikalavimų nėra. Lygių galimybių įstatyme, anot parlamentarės, nustatoma pareiga paslaugų teikėjui sudaryti vienodas sąlygas visiems, nepaisant negalios, gauti tokias pačias paslaugas, tačiau realybė yra kitokia.
„Nei Lygių galimybių, nei Vartotojų teisių apsaugos įstatymai, nei Administracinių nusižengimų kodeksas neužtikrina priežiūros mechanizmo, todėl, galima sakyti, kad pareiga užtikrinti vienodą paslaugų teikimą visiems vartotojams išlieka deklaratyvaus pobūdžio – realiame gyvenime šis įpareigojimas neveikia”, – sakė M. Ošmianskienė.
Kaip pavyzdį ji nurodo 2025 m. įsigaliosiančią Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo.
„Šią direktyvą ratifikavus situacija labai pasikeitė ir šiuo metu yra daug daugiau galimybių žmonėms su negalia keliauti geležinkeliais ir tarpmiestiniu transportu. Tačiau pokyčių šioje srityje dar reikia, tą rodo ir nuolat girdimos istorijos apie tai, kad žmogus negali nuvykti į mokslus, turi atidėti ilgai lauktus būtinus vizitus pas gydytoją, nes neatsiranda jį galinčio nuvežti transporto, jau nekalbant apie kokybišką laisvalaikį. Ne visi žmonės gali naudotis visuomeniniu transportu, ypatingai žiemos metu, o savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų teikiamos pavėžėjimo paslaugos toli gražu neatliepia esamo poreikio”, – sakė M. Ošmianskienė.
Ji prognozuoja, kad verslas gali priešintis įpareigojimui taksi paslaugų bendrovėms bei keleivių vežimo organizatoriams užtikrinti, kad dalis paslaugų būtų prieinamos asmenims su negalia.
„Manyčiau, kad verslui gali nepatikti toks įpareigojimas, nes automobilių pritaikymui keleivių, judančių vežimėlio pagalba, vežimui reikalingos papildomos investicijos. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad tokie automobiliai nestipriai skiriasi nuo eilinio penkiaviečio lengvojo automobilio, juos galima lygiai taip pat naudoti kitiems keleiviams vežti”, – Eltai sakė M. Ošmianskienė.
Jei taksi paslaugų, keleivių vežimo organizatoriai bei automobilių dalinimosi paslaugos teikėjai nesilaikytų reikalavimo dalį automobilių pritaikyti žmonėms, judantiems vežimėlio pagalba, parlamentarė siūlys Kelių transporto kodekse numatyti tokias pačias baudas, kaip ir už vartotojų teisių pažeidimus.
Šiuo metu taksi paslaugas centralizuotai organizuojančioms įmonėms, pavežėjimo platformoms ir automobilių nuomos paslaugos teikėjams nėra pareigos nors dalį automobilių pritaikyti asmenų su negalia vežimui.
Savo iniciatyvą ir teisės aktų projektus dėl taksi, pavežėjų ir dalinimosi automobilių paslaugų užtikrinimo žmonėms su negalia Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė ketina pateikti Seime kovo 1 d. minint Tarptautinę neįgaliojo vežimėlio dieną.
