Už projektą balsavo 86 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, dar liko du balsavimai joms priimti.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys „valstietis“ Darius Kaminskas sako, kad įsigaliojus nuobaudoms gali susidaryti situacija, jog baudžiami bus geri specialistai, pas kuriuos stengiasi patekti daugiau žmonių ir susidaro eilės.
„Gautųsi paradoksali situacija, pas populiarų specialistą prisiregistravę daug žmonių, ir mes bausim gerai dirbantį, populiarų gydytoją, įstaigą už gerą darbuotoją. Nes gali būti, kad kitas gydytojas, pas kurį niekas nenori eiti, eilės nėra, jis kaip ir vykdytų šį reikalavimą“, – BNS sakė parlamentaras.
Anot jo, atsisakius nuobaudų bus ieškoma būdų, kaip laiku paslaugas suteikiančias įstaigas skatinti finansiškai.
„Jei laiku suteikta kokybiškų paslaugų, skatinkime finansiškai. Buvo mūsų sutarimas, kitas žingsnis, kad kurtume darbo grupę, kuri galvotų apie skatinimo mechanizmą, finansiškai paskatinti įstaigas, kurios laikosi nustatytų kriterijų ar juos viršija. Ne baudimu, o skatinimu turėtume spręsti tuo dalykus“, – kalbėjo Seimo narys.
Nuobaudas už pavėluotas paslaugas numačiusios 2016 metais priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos pataisos turėjo įsigalioti nuo 2018-ųjų, tačiau Seimas metams nukėlė šią datą.
Pagal esamą reguliavimą, nuo 2019 metų sausio už paslaugas, nesuteiktas įstatymo numatytais terminais, sveikatos priežiūros įstaigoms būtų apmokama, priklausomai nuo vėlavimo, nuo 20 iki 50 proc. mažiau.
Seimo posėdyje kalbėjusi Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Asta Kubilienė prašė nustatyti ankstesnę svarstymo datą, kad pataisas dėl nuobaudų atsisakymo būtų spėta priimti iki sausio.
Seimo posėdyje kalbėję opozicijos atstovai pataisoms pritarė, tačiau valdančiųjų reikalavo pripažinti, kad nusprendę tik metams nukelti įstatymo įsigaliojimą padarė klaidą.
„Medikų bendruomenė atkreipė dėmesį, jog yra nepasiruošta įgyvendinti šį įstatymą, pats įstatymas nėra tinkamas ir nemotyvuos. Mes teikėme siūlymą atidėti įgyvendinimą dvejiems metams. Jūs tuo metu argumentavote, kad nereikia, užteks metų laiko, tai ar dabar galite pripažinti, jog klydote“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
Konservatorė Irena Degutienė teigė, jog „turbūt niekam nekyla abejonių, kad reikalinga ši įstatymo pataisa, nes nepasirengta“.
„Jeigu paliktume taip, kaip yra, jūs puikiai žinote, į Sveikatos reikalų komitetą buvo atėję Ligonių kasų atstovai ir sakė, kad iš karto nukentėtų gydymo įstaigos, jeigu tai įsigaliotų“, – kalbėjo parlamentarė.
„Valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos minictras Aurelijus Veryga tvirtino, kad siūloma pataisa neatsisakoma siekių reguliuoti eiles, nes terminai, per kuriuos reikia suteikti paslaugas, lieka, bet atsisakoma baudų.
„Nieko nėra atsisakoma – nei eilių valdymo, nei terminų, yra atsisakoma finansinių nuobaudų. O ministerija to, ką yra įsipareigojusi, iš tikrųjų ir siekia. Jūs tikrai matote pakankamai aktyviai besistengiančias įstaigas šeimos gydytojų srautus subalansuoti“, – sakė A. Veryga.
Pagal siūlymus, nuo sausio turėtų įsigalioti terminai, kad susirgus staiga pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros paslauga turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas, nesant ūmaus susirgimo – ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
Gydytojas specialistas ligonį privalėtų priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai turėtų būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.
Tuo tarpu sankcijų dalis, kurią siūloma braukti, numato, kad teritorinė ligonių kasa, nustačiusi dešimties dienų vėlavimą, apmokėjimą turėtų mažinti 20 proc., praleidus terminą nuo 11 iki 20 dienų – 30 proc., o 21 ir daugiau dienų – 50 procentų.
Prieš šį įstatymą sukilo medikų bendruomenė. Gydytojai tvirtina ir taip dirbantys didžiuliu krūviu už mažą atlygį.
