85 Seimo nariams balsavus už, 20 – prieš, dar 10 susilaikius, Seimas pritarė įmokų į privačius pensijų fondus sumažinimo įstatymui ir tokiu būdu atmetė prezidento veto. Pagal įstatymą įmokos į privačius fondus bus sumažintos nuo 5,5 proc. iki 3 proc., kas leis Vyriausybei sutaupyti apie 600 mln. litų valstybės mokamoms pensijoms.
Parlamentarai nebuvo vieningi
Seimo posėdyje kalbėję parlamentarai nebuvo vieningi šiuo klausimu. Sutarimo akivaizdžiai nebūta ir frakcijose. Antai socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ragino Seimą palaikyti prezidento veto ir nepritarti, kad būtų mažinamos įmokos į privačius pensijų kaupimo fondus. Pasak jos, naujasis įstatymas pažeistų šalies gyventojų teisėtus lūkesčius, prieštarautų Konstitucijai, o minėti 600 mln. litų viso labo būtų atimti iš vienų ir perduoti kitiems. Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigė niekada nepritarsianti, kad būtų mažinamos lėšos socialinėms programoms.
O štai kitas Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas piktinosi tokių pensinių fondų veikla iš esmės. Jo teigimu, fondai visiškai nepasirūpino pinigų ir investicijų saugumu, todėl šioje situacijoje kyla klausimas, ką nuskriausti – „Lietuvos žmones ar bankus“. Jam antrino ir kolega Vytenis Povilas Andriukaitis, pranašavęs fondams tokią pačią griūtį, kokia ištiko „Sekundės“ banką.
Darbo partijos frakcijos nariai taip pat nebuvo vieningi šiuo klausimu. Loreta Graužinienė ragino parlamentarus pritarti prezidento veto. Pasak jos, tik pastovumas ir stabilumas duoda gerus rezultatus, todėl būtų neteisinga sumažinti įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus. Seimūnė teigė taip pat dalyvaujanti šioje pensijų kaupimo programoje ir sakė nesutinkanti, kad būtų sumažintos įmokos. Jos kolega Kęstutis Daukšys siūlė nepritarti šalies vadovo veto. Pasak jo, mokant įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus, pinigai iškeliauja iš Lietuvos, o esant dabartinei krizinei situacijai, mažinti įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus yra geresnis pasirinkimas. Parlamentaras teigė, kad jei Vyriausybė sudarytų sąlygas, jog į pensijų fondus mokami pinigai būtų investuojami Lietuvoje, tuomet galima būtų svarstyti ir kitus variantus, tačiau šiuo metu esą nėra kito pasirinkimo.
Nesutarė ir koalicijos nariai
Valdančiosios daugumos atstovai irgi nebuvo iki galo vieningi. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Artūras Melianas teigė palaikysiąs prezidento veto. Anot jo, dabartinis noras sumažinti įmokas į pensijų kaupimo fondus jam primena „norą suvalgyti bulves, kurios yra sėkloms“. Parlamentaras teigė, kad negalima mažinti įmokų tuo metu, kai netrukus fondai pradės augti.
Tačiau konservatorius Jurgis Razma buvo kitokios nuomonės. Jis siūlė nepritarti šalies vadovo veto. Pastarojo teigimu, pritarus veto, šalyje sudarytų teisinė kolizija, nes šalies vadovas nevetavo „Sodros“ biudžeto įstatymo, kuriame taip pat numatytas įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus mažinimas. Taigi būtų neaišku, kuriuo įstatymu vadovautis, kuris iš minėtų reglamentavimų yra teisingas.
Galiausiai Seimas atmetė prezidento veto ir pritarė, kad įmokos į privačius pensijų fondus būtų mažinamos. Įstatyme numatyta, jog įmokų mažinimas yra trumpalaikė priemonė. Toks reglamentavimas turėtų galioti dvejus metus.
***********************
Prezidentas, vetuodamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, argumentavo, kad toks sprendimas sumažinti įmokos dydį yra tiesioginių valstybės įsipareigojimų nevykdymas. „Asmenys, apsisprendę dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų kaupimo bendrovėse, turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti įstatymų nustatyto dydžio įmokas būtų vykdomas arba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jiems būtų teisingai kompensuoti susidarę praradimai“, – teigė šalies vadovas.
