Šiandien Seimas pritarė Prezidento pozicijai dėl aukštojo mokslo įstatymo. Nutarta, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti studentai. Tokie studentai kitąmet bus atleisti nuo mokesčio už mokslą. Studentai tokiu Seimo sprendimu piktinasi.
Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas.
Birželio viduryje šalies vadovas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą.
V. Domarko teigimu, 61 Seimo narys pritarė Prezidento pozicijai, 16 – susilaikė, balsavusių prieš nebuvo iš viso.
Grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, Prezidentas pasiūlė, kad jame būtų aiškiai nustatyti kriterijai, kas yra gerai besimokantys studentai. Šalies vadovo pateikti siūlymai sulaukė nemažai kritikos: jais abejojo dauguma Seimo narių, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, neigiamą nuomonę yra išreiškę studentų atstovai bei Vilniaus universiteto senatas.
„Visiškai neaišku, kaip reikėtų sureguliuoti vertinimo sistemą, kad 8 balai atitiktų daugmaž galiojusią praktiką, kuomet fizikos, biomedicinos, technologinėse kryptyse studijuojančių studentų vertinimo proporcija sudarytų apie 30 proc. Kaip žinoma, apie 50 proc. jie nemokėjo įmokos, o dabar tos žirklės kirps kur kas žemiau. Tarkim, inžineriniuose moksluose, VGTU sudaro tik apie 9 proc.“, - sakė švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius, pripažinęs, jog šiuo metu nėra kitos išeities, kaip tik pritarti prezidento siūlymams.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas portalui „Balsas.lt“ tvirtino susilaikęs nuo balsavimo, motyvuodamas tuo, kad aukštajam mokslui reikalingi ryžtingi veiksmai, o priimtos „kosmetinės pataisos“ iš esmės nieko nepakeis.
Lietuvos studentu atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė portalui „Balsas.lt“ teigė, jog tokios formuluotės priėmimas yra žalingas, kadangi Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra vieningos vertinimo sistemos. „Pavyzdžiui, VGTU gauti aštuonis yra labai sudėtinga, nes dėstytojai nėra perėję prie dešimties balų vertinimo sistemos“, - sakė I. Vareikytė.
Anot I. Vareikytės, siekiant įgyvendinti tokias pertvarkas, turi būti įtvirtintas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ministerija imtųsi užtikrinti, kad gerai besimokantys studentai iš tikrųjų gautų atitinkamus pažymius ir nebūtų nuvertinti.
Pasak LSAS prezidentės, kadangi tam tikros Seimo įstaigos dirbo nekompetetingai, nes prezidentūrai pateikė Konstitucijos netinkančią įstatymo formuluotę, dabar „bandoma studentų sąskaita priimti kompromisą“.
Aukštojo mokslo įstatymą parlamentarai vis dėlto planuoja dar koreguoti, nes baiminasi, kad ateityje sumažės studentų noras studijuoti griežčiau vertinamas fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų specialybes.
2008 m. birželio 5 d. Seimo priimtu įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, jog gerai besimokančiais laikomi tokie studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.
Prezidento nuomone, apibrėžiant gerai besimokančio asmens sąvoką yra pažeidžiami iš šalies Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai gerai besimokančio asmens kriterijams nustatyti, kurie yra atskleisti oficialioje konstitucinėje doktrinoje.
V. Domarkas portalui „Balsas.lt“ anksčiau buvo teigęs, jog komitetas tokio šalies vadovo sprendimo tikėjosi, pabrėždamas, kad Teisės departamentas padarė klaidą neatkreipdamas dėmesio į 2002 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame sakoma, kad gerai besimokantys turi būti nustatyti įstatymo.
Prezidentas pranešime spaudai buvo atkreipęs dėmesį, kad remiantis tokiu įstatymu, kiekviena aukštoji mokykla įgyja teisę savarankiškai nustatyti įvertinimo „gerai“ sampratą.
Toks teisinis reguliavimas, anot šalies vadovo, reikštų, kad konstitucinės gerai besimokančio piliečio teisės į nemokamą aukštąjį mokslą įgyvendinimas visiškai priklausys nuo to, kaip konkreti aukštoji mokykla apibrėš įvertinimą „gerai“.
Prezidentas laikosi pozicijos, kad įstatyme nustatyti kriterijai, pagal kuriuos asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi atitikti iš šalies Konstitucijos kylančius reikalavimus.
V. Domarkas portalui „Balsas.lt“ buvo sakęs, kad nežinojo, jog egzistuoja toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas. „Aš nežinojau. <...> Blogas faktas, kad arba Teisės departamentas neatsakingai pažiūrėjo, ar dar kažkaip“, - tada sakė V.Domarkas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Povilas Jakučionis portalui „Balsas.lt“ tada akcentavo, jog surasti geresnį apibrėžimą, ką derėtų vadinti gerai besimokančiais asmenimis, būtų neblogai, kadangi patys studentai, anot jo, besitęsiančia neaiškia padėtimi yra nepatenkinti.
Kodėl komitetas iš pradžių nesiėmė įstatymiškai apibrėžti, kas yra gerai besimokantis asmuo, P. Jakučionis paaiškinti negalėjo. „Ką aš žinau, matyt nesugalvojo. <..> Sakau, nesugalvojo, kaip geriau padaryti“, - tada sakė jis.
Apibrėžti, kas gerai mokosi, pasak P. Jakučionio, nėra taip jau lengva. „Visi skundžiasi, studentai skundžiasi, bet niekas nepasiūlo, kaip protingiau padaryti“, - stebėjosi parlamentaras.
