Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Po vakar žinių negalėjau pusę nakties užmigti, nes galvojau, ką man daryti....
Niekada nepagalvojau, kad taip gali nutikti.
Šiemet baigiau KTU antrą kursą vidurkiu 7, 88 ir buvau laiminga, nes žinojau, jog gausiu stipendiją, apie mokestį už mokslus, net nepagalvojau, nes visuomet buvau 5-6 savo grupėje. Mokausi dieniniame kurse, todėl apie darbą galiu pamiršti... Mokausi labai sunkiai, atiduodu visą savo sveikatą, šį semestrą buvo ypač sunku, bet stengiausi, stengiausi kaip visada... O dėl ko? Dėl to kad būčiau išjuokta????? Už visas mano bemiegias naktis atsilyginama tuo, kad ne tik kad negausiu stipendijos, bet dar turėsiu ir už mokslą mokėti....
Praeitais metais buvau pasiėmus akademines ir išvažiavus studijuoti svetur. Grįžau, nes buvo labai sunku ir mokytis, ir dirbt, nepajėgiau savęs išlaikyti. Žinojau, kad Lietuvoj bent jau už mokslą nereikia mokėti, todėl baigus užsieny pirmą kursą grįzau į tėvynę. Tačiau po vakarykštės bemiegės nakties nusprendžiau bėgti iš Lietuvos kuo toliau, nes gaila savo sveikatos, gaila savo nervų, gaila visų tų dviejų metų, per kuriuos taip stengiausi čia prakeiktoj mūsų šaly.....
Niekada nepagalvojau, kad taip gali nutikti.
Šiemet baigiau KTU antrą kursą vidurkiu 7, 88 ir buvau laiminga, nes žinojau, jog gausiu stipendiją, apie mokestį už mokslus, net nepagalvojau, nes visuomet buvau 5-6 savo grupėje. Mokausi dieniniame kurse, todėl apie darbą galiu pamiršti... Mokausi labai sunkiai, atiduodu visą savo sveikatą, šį semestrą buvo ypač sunku, bet stengiausi, stengiausi kaip visada... O dėl ko? Dėl to kad būčiau išjuokta????? Už visas mano bemiegias naktis atsilyginama tuo, kad ne tik kad negausiu stipendijos, bet dar turėsiu ir už mokslą mokėti....
Praeitais metais buvau pasiėmus akademines ir išvažiavus studijuoti svetur. Grįžau, nes buvo labai sunku ir mokytis, ir dirbt, nepajėgiau savęs išlaikyti. Žinojau, kad Lietuvoj bent jau už mokslą nereikia mokėti, todėl baigus užsieny pirmą kursą grįzau į tėvynę. Tačiau po vakarykštės bemiegės nakties nusprendžiau bėgti iš Lietuvos kuo toliau, nes gaila savo sveikatos, gaila savo nervų, gaila visų tų dviejų metų, per kuriuos taip stengiausi čia prakeiktoj mūsų šaly.....
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui p. V. Adamkui
LR Seimo pirmininkui p. Č. Juršėnui
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Kreipimasis
Dėl LR Seimo priimtų Aukštojo mokslo įstatymo pataisų
Š. m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Respublikos Prezidento pasiūlytas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias už mokslą nemoka gerai besimokantys studentai. Pataisytame įstatyme pateikiamas „gerai besimokančio“ studento apibrėžimas, leidžiantis tokiu studentu laikyti asmenį, kurio studijuojamų dalykų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje.
Seimo priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas tenka vertinti kaip dar vieną desperatišką ir nevykusį mėginimą išspręsti šalies aukštojo mokslo finansavimo problemą. Prezidento pasiūlytas ir Seimo priimtas „gerai besimokančiojo“ apibrėžimas neleidžia spręsti šios problemos iš esmės ir ją tik gilina. Tai buvo akivaizdu ir kone visuotinai pripažįstama Prezidentui vos pateikus jo siūlomas įstatymo pataisas ir Seimui net nepradėjus jų svarstyti.
Iš tikrųjų tinkamo ir studentiją bei visuomenę tenkinančio „gerai besimokančio“ apibrėžimo neįmanoma rasti todėl, kad Seimui keliamas iš principo neįgyvendinamas uždavinys. Lietuvoje norima sukurti hibridinį valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos modelį mechaniškai perkeliant į valstybinį aukštojo mokslo sektorių privačių aukštųjų mokyklų finansavimo principus.
Užsiimti tokio modelio kūrimu ir teisiniu įtvirtinimu Prezidentą ir Seimą įpareigojo ir verčia š. m. kovo 20 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo buvo panaikinta iki šiol galiojusi ir laikyta savaime akivaizdžia bei suprantama LR Konstitucijos 41 straipsnio nuostata, jog „gerai besimokantys“ studentais laikomi asmenys, be akademinių skolų vykdantys pasirinktą studijų programą.
LR Prezidentui ir Seimui pritrūko pilietinės drąsos ir politinės valios pasipriešinti akivaizdžiai antikonstituciniam ir savavališkam KT nutarimui. Aklai vykdydami KT nutarimą, Prezidentas ir Seimas iš esmės tapo juo sukurtos politinės, teisinės ir finansinės aklavietės įkaitais, nes yra priversti spręsti neatsakingai sukurtą dirbtinę ir minėto nutarimo nuostatomis vadovaujantis iš principo konstruktyviai neišsprendžiamą problemą.
Esame įsitikinę, kad LR Prezidentas ir Seimas privalo pasinaudoti jų turima įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir ryžtingai žengti būtinus susidariusiomis aplinkybėmis žingsnius:
LR KT kovo 20 d. nutarimas turi būti paskelbtas niekiniu nuo jo priėmimo dienos šitaip atkuriant juo pažeistą LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį;
Būtina nedelsiant keisti Konstitucinio Teismo įstatymą įtvirtinant jame KT politinę ir teisinę atsakomybę už jo priimamus sprendimus ir numatant realią galimybę šį teismą atstatydinti ir performuoti iš naujo.
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai,
Jurgis Atroškevičius
Said Dadašev
Valdemaras Juozaitis
Liepa Kuraitė
Juozapas Labokas
Audrius Martinkus
Dovilė Petkevičiūtė
Sergej Rassadin
Ričardas Raščiukas
Arnas Simutis
Nerijus Stasiulis
Karolis Strumskis
Olga Suprun
Ugnius Turčinavičius
pilieciai.lt/minerva
LR Seimo pirmininkui p. Č. Juršėnui
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Kreipimasis
Dėl LR Seimo priimtų Aukštojo mokslo įstatymo pataisų
Š. m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Respublikos Prezidento pasiūlytas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias už mokslą nemoka gerai besimokantys studentai. Pataisytame įstatyme pateikiamas „gerai besimokančio“ studento apibrėžimas, leidžiantis tokiu studentu laikyti asmenį, kurio studijuojamų dalykų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje.
Seimo priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas tenka vertinti kaip dar vieną desperatišką ir nevykusį mėginimą išspręsti šalies aukštojo mokslo finansavimo problemą. Prezidento pasiūlytas ir Seimo priimtas „gerai besimokančiojo“ apibrėžimas neleidžia spręsti šios problemos iš esmės ir ją tik gilina. Tai buvo akivaizdu ir kone visuotinai pripažįstama Prezidentui vos pateikus jo siūlomas įstatymo pataisas ir Seimui net nepradėjus jų svarstyti.
Iš tikrųjų tinkamo ir studentiją bei visuomenę tenkinančio „gerai besimokančio“ apibrėžimo neįmanoma rasti todėl, kad Seimui keliamas iš principo neįgyvendinamas uždavinys. Lietuvoje norima sukurti hibridinį valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos modelį mechaniškai perkeliant į valstybinį aukštojo mokslo sektorių privačių aukštųjų mokyklų finansavimo principus.
Užsiimti tokio modelio kūrimu ir teisiniu įtvirtinimu Prezidentą ir Seimą įpareigojo ir verčia š. m. kovo 20 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo buvo panaikinta iki šiol galiojusi ir laikyta savaime akivaizdžia bei suprantama LR Konstitucijos 41 straipsnio nuostata, jog „gerai besimokantys“ studentais laikomi asmenys, be akademinių skolų vykdantys pasirinktą studijų programą.
LR Prezidentui ir Seimui pritrūko pilietinės drąsos ir politinės valios pasipriešinti akivaizdžiai antikonstituciniam ir savavališkam KT nutarimui. Aklai vykdydami KT nutarimą, Prezidentas ir Seimas iš esmės tapo juo sukurtos politinės, teisinės ir finansinės aklavietės įkaitais, nes yra priversti spręsti neatsakingai sukurtą dirbtinę ir minėto nutarimo nuostatomis vadovaujantis iš principo konstruktyviai neišsprendžiamą problemą.
Esame įsitikinę, kad LR Prezidentas ir Seimas privalo pasinaudoti jų turima įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir ryžtingai žengti būtinus susidariusiomis aplinkybėmis žingsnius:
LR KT kovo 20 d. nutarimas turi būti paskelbtas niekiniu nuo jo priėmimo dienos šitaip atkuriant juo pažeistą LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį;
Būtina nedelsiant keisti Konstitucinio Teismo įstatymą įtvirtinant jame KT politinę ir teisinę atsakomybę už jo priimamus sprendimus ir numatant realią galimybę šį teismą atstatydinti ir performuoti iš naujo.
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nariai,
Jurgis Atroškevičius
Said Dadašev
Valdemaras Juozaitis
Liepa Kuraitė
Juozapas Labokas
Audrius Martinkus
Dovilė Petkevičiūtė
Sergej Rassadin
Ričardas Raščiukas
Arnas Simutis
Nerijus Stasiulis
Karolis Strumskis
Olga Suprun
Ugnius Turčinavičius
pilieciai.lt/minerva
visiems geras ir teisingas NEBUSI
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Pareiškimas
Dėl LSAS vykdomos studentų apklausos
LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose. Šią problemą svarbiu politiniu ir teisiniu klausimu pavertė Konstitucinis Teismas, savo 2007 m. birželio 7 d. ir 2008 m. kovo 20 d. nutarimais nurodęs, kad „kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu“. LR Seimas, 2008 m. birželio 5 d. priėmęs atitinkamas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, juridiškai įtvirtino galimybę aukštosioms mokykloms pačioms apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką.
Konstituciniam Teismui 2008 m. kovo 20 d. nutarimu savavališkai „išaiškinus“ LR Konstituciją buvo šiurkščiai pažeistas jos 41 straipsnis, laiduojantis nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams. LR Seimas „nepastebėjo“ šio pažeidimo.
KT nutarimas ir Seimo priimtos įstatymo pataisos apribojo daugybės studijuojančių arba ketinančių studijuoti šalies piliečių teisę į nemokamą aukštąjį mokslą. Tokiems aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų veiksmams būtina priešintis visomis teisėtomis priemonėmis. KT nutarimas ir jo nuostatas įtvirtinusios Aukštojo mokslo įstatymo pataisos turi būti paskelbtos niekiniais nuo jų priėmimo dienos. Šito buvo reikalaujama nepriklausomų moksleivių ir studentų surengtose protesto akcijose.
Deja, LSAS vadovybės veiksmai neliudija noro ir ryžto rimtai priešintis „reformatorių“ užmačioms. Organizuojama studentų apklausa prašant jų apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką kelia nuostabą. Vienareikšmišką ir aiškų atsakymą į šį klausimą duoda pati iki KT „išaiškinimo“ galiojusi LR Konstitucija: „gerai besimokantis“ yra asmuo, sugebantis sėkmingai (be akademinių skolų) vykdyti jo pasirinktos studijų programos reikalavimus. Tad šitokia apklausa yra ne kas kita, o mėginimas priversti studentus svarstyti dirbtinę ir jiems primetamą problemą. Tai duoda rimtą pagrindą manyti, kad šia apklausa siekiama ne išsiaiškinti studentų nuomonę pateiktu klausimu, bet visiškai kitų, viešai nedeklaruojamų tikslų. LSAS organizuojama apklausa akivaizdžiai grindžiama prielaida, kad būtina susitaikyti su KT ir Seimo sprendimais ir prieš juos neprotestuoti. Apklausiamiems studentams paliekama tik teisė „sušvelninti“ šių sprendimų padarinius patiems „savanoriškai“ nusprendžiant, kas iš jų bendramokslių ir kolegų nuo šiol turėtų būti laikomas „gerai besimokančiu“, o kas – ne. Šitokios apklausos organizavimo aplinkybės ir jos pobūdis verčia manyti, kad ji pirmiausia naudojama kaip manipuliavimo studentais įrankis ir yra priemonė, leidžianti „pripratinti“ juos prie minties, jog imitacinė aukštojo mokslo „reforma“ vis vien bus įgyvendinta ir jai nebeverta toliau priešintis. Nekelia abejonių ir tai, kad iš dalies dėl oficialiųjų studentų organizacijų, tarp jų – LSAS, kaltės apie „reformą“ menkai informuotų studentų apklausos rezultatais gali pasinaudoti ir „reformatoriai“ pateikdami šiuos rezultatus kaip „įrodymą“, kad patys studentai pritaria jų siūlomos imitacinės ir apgaulingos „reformos“ nuostatoms.
„Teisingai“ apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką neįmanoma iš principo, nes tai – ne intelektualinių pratybų ar studentų apklausų, bet valstybės socialinės ir aukštojo mokslo politikos klausimas. Bet kuris pasiūlytas apibrėžimas, išskyrus implikuojamą LR Konstitucijos, būtų diskriminacinis ir tik padėtų įtvirtinti Lietuvoje jau dabar faktiškai susiklosčiusį ir juridiškai norimą įteisinti hibridinį ir iškreiptą valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos modelį.
Įtraukiant studentus į „gerai besimokančio“ apibrėžimo paieškas siekiama diskriminacinį besimokančiųjų aukštosiose mokyklose asmenų suskirstymą į „gerai“ ir „nepakankamai gerai“ besimokančius įteisinti prisidengus pačių studijuojančiųjų nuomone ir šitaip padėti pragaištingą „reformą“ sumaniusiems politikams ir valstybei atsikratyti atsakomybės už tokio suskirstymo padarinius.
Dėl šių priežasčių LSAS rengiama studentų apklausa turės demoralizuojantį poveikį studentijai. Kviečiant studentus svarstyti dirbtinai kai kurių politinių partijų, Konstitucinio Teismo ir Seimo sukurtą pseudoproblemą, jų dėmesys nukreipiamas nuo tikrai esminių aukštojo mokslo reformos klausimų, griaunamas studentijos solidarumas ir vienybė, žlugdoma pamažu įsižiebianti ir stiprėjanti pasipriešinimo panašioms „reformoms“ dvasia.
Organizuodama šią studentų apklausą LSAS, objektyviai vertinant, padeda tariamiems aukštojo mokslo „reformatoriams“ įgyvendinti savo planus ir legitimuoja jų siekius.
Kreipiamės į LSAS vadovybę ir raginame kuo greičiau nutraukti taip neapdairiai ir neatsakingai surengtą apklausą. Viliamės, kad Jūsų organizacija pagaliau atsigręš į studentijos poreikius bei lūkesčius ir realiais veiksmais, o ne vien skambiais žodžiais ir pareiškimais prisidės prie vykstančios nelengvos kovos ginant moksleivių, studentų, viso Lietuvos jaunimo teises ir ateitį.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Pareiškimas
Dėl LSAS vykdomos studentų apklausos
LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose. Šią problemą svarbiu politiniu ir teisiniu klausimu pavertė Konstitucinis Teismas, savo 2007 m. birželio 7 d. ir 2008 m. kovo 20 d. nutarimais nurodęs, kad „kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu“. LR Seimas, 2008 m. birželio 5 d. priėmęs atitinkamas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, juridiškai įtvirtino galimybę aukštosioms mokykloms pačioms apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką.
Konstituciniam Teismui 2008 m. kovo 20 d. nutarimu savavališkai „išaiškinus“ LR Konstituciją buvo šiurkščiai pažeistas jos 41 straipsnis, laiduojantis nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams. LR Seimas „nepastebėjo“ šio pažeidimo.
KT nutarimas ir Seimo priimtos įstatymo pataisos apribojo daugybės studijuojančių arba ketinančių studijuoti šalies piliečių teisę į nemokamą aukštąjį mokslą. Tokiems aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų veiksmams būtina priešintis visomis teisėtomis priemonėmis. KT nutarimas ir jo nuostatas įtvirtinusios Aukštojo mokslo įstatymo pataisos turi būti paskelbtos niekiniais nuo jų priėmimo dienos. Šito buvo reikalaujama nepriklausomų moksleivių ir studentų surengtose protesto akcijose.
Deja, LSAS vadovybės veiksmai neliudija noro ir ryžto rimtai priešintis „reformatorių“ užmačioms. Organizuojama studentų apklausa prašant jų apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką kelia nuostabą. Vienareikšmišką ir aiškų atsakymą į šį klausimą duoda pati iki KT „išaiškinimo“ galiojusi LR Konstitucija: „gerai besimokantis“ yra asmuo, sugebantis sėkmingai (be akademinių skolų) vykdyti jo pasirinktos studijų programos reikalavimus. Tad šitokia apklausa yra ne kas kita, o mėginimas priversti studentus svarstyti dirbtinę ir jiems primetamą problemą. Tai duoda rimtą pagrindą manyti, kad šia apklausa siekiama ne išsiaiškinti studentų nuomonę pateiktu klausimu, bet visiškai kitų, viešai nedeklaruojamų tikslų. LSAS organizuojama apklausa akivaizdžiai grindžiama prielaida, kad būtina susitaikyti su KT ir Seimo sprendimais ir prieš juos neprotestuoti. Apklausiamiems studentams paliekama tik teisė „sušvelninti“ šių sprendimų padarinius patiems „savanoriškai“ nusprendžiant, kas iš jų bendramokslių ir kolegų nuo šiol turėtų būti laikomas „gerai besimokančiu“, o kas – ne. Šitokios apklausos organizavimo aplinkybės ir jos pobūdis verčia manyti, kad ji pirmiausia naudojama kaip manipuliavimo studentais įrankis ir yra priemonė, leidžianti „pripratinti“ juos prie minties, jog imitacinė aukštojo mokslo „reforma“ vis vien bus įgyvendinta ir jai nebeverta toliau priešintis. Nekelia abejonių ir tai, kad iš dalies dėl oficialiųjų studentų organizacijų, tarp jų – LSAS, kaltės apie „reformą“ menkai informuotų studentų apklausos rezultatais gali pasinaudoti ir „reformatoriai“ pateikdami šiuos rezultatus kaip „įrodymą“, kad patys studentai pritaria jų siūlomos imitacinės ir apgaulingos „reformos“ nuostatoms.
„Teisingai“ apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką neįmanoma iš principo, nes tai – ne intelektualinių pratybų ar studentų apklausų, bet valstybės socialinės ir aukštojo mokslo politikos klausimas. Bet kuris pasiūlytas apibrėžimas, išskyrus implikuojamą LR Konstitucijos, būtų diskriminacinis ir tik padėtų įtvirtinti Lietuvoje jau dabar faktiškai susiklosčiusį ir juridiškai norimą įteisinti hibridinį ir iškreiptą valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos modelį.
Įtraukiant studentus į „gerai besimokančio“ apibrėžimo paieškas siekiama diskriminacinį besimokančiųjų aukštosiose mokyklose asmenų suskirstymą į „gerai“ ir „nepakankamai gerai“ besimokančius įteisinti prisidengus pačių studijuojančiųjų nuomone ir šitaip padėti pragaištingą „reformą“ sumaniusiems politikams ir valstybei atsikratyti atsakomybės už tokio suskirstymo padarinius.
Dėl šių priežasčių LSAS rengiama studentų apklausa turės demoralizuojantį poveikį studentijai. Kviečiant studentus svarstyti dirbtinai kai kurių politinių partijų, Konstitucinio Teismo ir Seimo sukurtą pseudoproblemą, jų dėmesys nukreipiamas nuo tikrai esminių aukštojo mokslo reformos klausimų, griaunamas studentijos solidarumas ir vienybė, žlugdoma pamažu įsižiebianti ir stiprėjanti pasipriešinimo panašioms „reformoms“ dvasia.
Organizuodama šią studentų apklausą LSAS, objektyviai vertinant, padeda tariamiems aukštojo mokslo „reformatoriams“ įgyvendinti savo planus ir legitimuoja jų siekius.
Kreipiamės į LSAS vadovybę ir raginame kuo greičiau nutraukti taip neapdairiai ir neatsakingai surengtą apklausą. Viliamės, kad Jūsų organizacija pagaliau atsigręš į studentijos poreikius bei lūkesčius ir realiais veiksmais, o ne vien skambiais žodžiais ir pareiškimais prisidės prie vykstančios nelengvos kovos ginant moksleivių, studentų, viso Lietuvos jaunimo teises ir ateitį.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Yra įstatymas, yra ir...apstatymas...Kas pirko diplomą,kas pažymį..Laukiniam kapitalizme teisingas tik pinigas,nesvarbu kaip gautas. Ar galim mes išsirinkti teisingus valdžios atstovus sąrašiniais rinkimais?
Kas valdo Lietuvą? Prezidentas, seimas ar KT?Žmonėms susidarė įspūdis kad...KT,kaip ir su praeitais savivaldybių rinkimais...Ar ištaisyti neteisingi rinkimai?
Moksleivių, studentų ir visuomenės mitingo „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“
Rezoliucija
Dėl nepasitikėjimo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku p. V. Domarku
2008 06 05
Valstybės politikų ir pareigūnų reakcija į LR Konstitucinio Teismo kovo 20 d. nutarimą, kuriuo įteisinta antikonstitucinė mokesčio už mokslą ėmimo iš gerai besimokančių studentų praktika atskleidžia jų tikrąsias moralines ir politines nuostatas aukštojo mokslo reformos klausimu. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas šiuo svarbiu klausimu užima dviprasmišką ir nenuoseklią poziciją. Viešai abejodamas KT nutarimo teisingumu „kaip privatus asmuo“ jis tuo pat metu ragina pažodžiui vykdyti šį nutarimą „kaip politikas ir valstybės pareigūnas“.
Pagarba valstybės Konstitucijai, Konstituciniam Teismui ir jo nutarimams nepanaikina Seimo – aukščiausios Tautos atstovybės – narių pareigos atstovauti šalies piliečiams ir prireikus tvirtai ir ryžtingai ginti jų interesus. Komiteto pirmininko nuostata aklai ir mechaniškai vykdyti akivaizdžiai neteisingą ir žalingą Konstitucinio Teismo nutarimą rodo jo nenorą ginti viešąjį interesą. Toks elgesys nesuderinamas ir su Seimo nario priesaikos implikuojamais įsipareigojimais.
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tenka sunki ir atsakinga pareiga laiduoti, kad būtų įgyvendinta esminė, sąžininga ir skaidri aukštojo mokslo reforma. Netrukus bus pradėti svarstyti ir priiminėti šią reformą turintys realizuoti įstatymai. Manome, kad šiuo atsakingu momentu Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepajėgs deramai atlikti savo pareigų, jeigu jam ir toliau vadovaus dabartinis šio komiteto pirmininkas.
Reikalaujame, kad LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas atsistatydintų iš užimamų pareigų, arba jis turi būti atstatydintas paties Seimo sprendimu.
Mitingo dalyvių vardu,
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Rezoliucija
Dėl nepasitikėjimo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku p. V. Domarku
2008 06 05
Valstybės politikų ir pareigūnų reakcija į LR Konstitucinio Teismo kovo 20 d. nutarimą, kuriuo įteisinta antikonstitucinė mokesčio už mokslą ėmimo iš gerai besimokančių studentų praktika atskleidžia jų tikrąsias moralines ir politines nuostatas aukštojo mokslo reformos klausimu. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas šiuo svarbiu klausimu užima dviprasmišką ir nenuoseklią poziciją. Viešai abejodamas KT nutarimo teisingumu „kaip privatus asmuo“ jis tuo pat metu ragina pažodžiui vykdyti šį nutarimą „kaip politikas ir valstybės pareigūnas“.
Pagarba valstybės Konstitucijai, Konstituciniam Teismui ir jo nutarimams nepanaikina Seimo – aukščiausios Tautos atstovybės – narių pareigos atstovauti šalies piliečiams ir prireikus tvirtai ir ryžtingai ginti jų interesus. Komiteto pirmininko nuostata aklai ir mechaniškai vykdyti akivaizdžiai neteisingą ir žalingą Konstitucinio Teismo nutarimą rodo jo nenorą ginti viešąjį interesą. Toks elgesys nesuderinamas ir su Seimo nario priesaikos implikuojamais įsipareigojimais.
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tenka sunki ir atsakinga pareiga laiduoti, kad būtų įgyvendinta esminė, sąžininga ir skaidri aukštojo mokslo reforma. Netrukus bus pradėti svarstyti ir priiminėti šią reformą turintys realizuoti įstatymai. Manome, kad šiuo atsakingu momentu Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepajėgs deramai atlikti savo pareigų, jeigu jam ir toliau vadovaus dabartinis šio komiteto pirmininkas.
Reikalaujame, kad LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas p. V. Domarkas atsistatydintų iš užimamų pareigų, arba jis turi būti atstatydintas paties Seimo sprendimu.
Mitingo dalyvių vardu,
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
Kaip nepasiūlo, Jakučioni? Seniai aišku, jog gerai besimokančiu turi būti laikomas tas, kuris baigia be skolų!!! Šiandien ir VU Senatas oficialiai paskelbė, kad laikosi tokios savaime suprantamos pozicijos!
Ką reiškia "Nutarta, jog gerai besimokantiems aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus atvejus, numatytus įstatyme, yra laiduojamas nemokamas mokslas."?
Tai KONSTITUCINĖ norma, ką čia dar reikia nutarinėti? Ačiū, kad nutarėt laikytis Konstitucijos, liaušiai...
Tai KONSTITUCINĖ norma, ką čia dar reikia nutarinėti? Ačiū, kad nutarėt laikytis Konstitucijos, liaušiai...
REKLAMA
REKLAMA
Seimas pritarė Prezidento pozicijai dėl aukštojo mokslo (dar papildyta)