Už projektą vienbalsiai balsavo 91 Seimo narys.
Priimtas teisės turėtų pradėti galioti nuo kitų metų sausio. Tai reiškia, kad „juodasis“ tokių asmenų sąrašas bus sudarytas ir pradės veikti kitąmet.
„Manau, kad šis įstatymas yra kertinis, rodantis mūsų pagarbą žmogaus teisėms pirmiausia Rusijoje, nes kalba yra apie žmogų, kuris bandė apsaugoti Rusiją nuo Rusijos biudžeto naikinimo, vogimo iš Rusijos piliečių. Už tai nukentėjo, už tai buvo tų, kurie vogė Rusijos biudžetą, sunaikintas. Tai yra pagarba Rusijai ir jos galimai demokratinei ateičiai“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo konservatorius Emanuelis Zingeris.
Jo kolega Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad įstatymo priėmimas vyksta tą dieną, kai prieš aštuonerius metus Rusijoje buvo nužudytas teisininkas Sergejus Magnickis.
„Šitos laisvės žinios iš mūsų parlamento laukia ta demokratinė Rusijos visuomenė dalis, žmonės, kurie tikrai aukojo savo gyvenimus ir savo likimus, kad iš tikrųjų neleistų Putinui visiškai kontroliuoti didelės dalies visuomenės“, – tvirtino konservatorius Mantas Adomėnas.
Lietuva tapo ketvirtąja valstybe pasaulyje, priėmusia tokį teisės aktą. „Magnickio“ įstatymą turi JAV, Estija ir Kanada.
Pagal priimtas užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, užsieniečiui bus draudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgiau kaip penkeriems metams, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis užsienio valstybėje yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą asmeniui, dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės bei laisvės, yra įvykdęs korupcinį nusikaltimą, užsiėmęs pinigų plovimu, kurstęs ar kitaip dalyvavęs darant tokius nusikaltimus, taip pat jeigu jis įtrauktas į Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos, NATO narės valstybės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
Sprendimą uždrausti tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvą užsienio reikalų ministro siūlymu priims vidaus reikalų ministras.
Įstatyme taip pat nustatyta galimybė į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktam užsieniečiui nepranešti apie priimtą sprendimą. Nepranešama būtų, jeigu tai pakenktų valstybės saugumo, gynybos, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo interesams.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ anksčiau teigė, kad Lietuvos Seimui priėmus „Magnickio“ įstatymą, Rusija savo ruožtu atsakys „į dar vieną nedraugišką Lietuvos žingsnį“ ir uždraus atvažiuoti į Rusiją nepageidaujamiems asmenims.
Įstatymą, pavadintą Sergejaus Magnickio vardu, 2012 metais priėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, su žmogaus teisių pažeidimais susijusiems Rusijos pareigūnams pritaikydamos sankcijas. JAV uždraudė išduoti jiems vizas ir įšaldė aktyvus, sąraše šiuo metu per 40 pavardžių.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pasiūlė į lietuviškąjį „Magnickio“ sąrašą įrašyti 44 pavardes, dauguma jų yra ir JAV įstatyme.
G. Landsbergio registruotoje rezoliucijoje į sąrašą be kitų siūloma įtraukti Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastyrkiną, Magnickio bylai vadovavusio Vidaus reikalų ministerijos tyrimo komiteto pavaduotoją generolą majorą Olegą Logunovą. Konservatoriaus siūlomame sąraše – ir S.Magnickio byloje sprendimus priėmę teisėjai Jelena Stašina, Aleksejus Krivoručkas, Svetlana Uchnaliova, Sergėjus Podoprigorovas, Maskvos mokesčių inspekcijos vadovai, pareigūnai, įvairūs valdininkai bei kiti asmenys.
Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS teigė, kad sąrašas nebus viešinamas.
Rusijos teisėsauga, užuot tyrusi advokato S. Magnickio atskleistą nusikalstamą korupcijos schemą, pateikė jam falsifikuotus kaltinimus, jis buvo suimtas ir mirė kalėjime 2009 metais.
