Seimas paminėjo Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 dienomis 40-metį.
Minėjimo metu įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas.
Sveikindama susirinkusius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiais metais minime ne vieną istorinę neginkluotojo pasipriešinimo sukaktį.
„Visi puikiai žinome, kad okupantų kariuomenei kraujyje paskandinus partizanų kovas tautos būtinoji gintis įgavo kitas formas. Šiandien tai vadiname neginkluotuoju pasipriešinimu. Tautoje liko nenužudytų ir neištremtų vyresnių žmonių, augo naujos kartos ir nuolat atsirasdavo tokių, kurie, atmesdami išvedžiojimus apie istorinę būtinybę prisitaikyti, griežtai skyrė baltą nuo juodo, laisvę nuo išdavystės, Lietuvą nuo sovietų imperijos. Šie žmonės skleidė tiesos žodį. Jie skaitė patys ir skolindavo kitiems laisvėje parašytas knygas, klausėsi laisvajame pasaulyje transliuojamų radijo laidų. Tie žmonės per Vėlines ir kitomis progomis pagerbdavo tautos didvyrius, uždegdami žvakutes ant jų kapų. Jie leido ir platino Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, vedė Lietuvą į laisvę, tiesą, į Kovo 11-ąją“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad vienas iš tokių žmonių, asmenybė ir auka išreiškė visos tautos skausmą ir viltis, buvo R. Kalanta.
Nepriklausomybės Akto signataras A. Patackas pasidalijo savo prisiminimais ir mintimis apie 1972 m. metais Kaune vykusius įvykius.
„Kas 20-30 metų nenumaldoma seka kildavo sukilimai, maištai, sąjūdžiai. Nors dauguma jų baigdavosi pralaimėjimais, bet tas, kuris įkvėpdavo laisvės, jos deguonies, jos liepsnos, tas visam gyvenimui žinojo, bet nemokėjo kitiems nepatyrusiems papasakoti, kas yra laisvė, kas yra liepsna ir kas yra tas deguonis, kurio ši liepsna yra gyva“, – minėjime kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras.
Minėjime dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, R. Kalantos artimieji, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir R. Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-mečiui atminti Kaune minėjimo organizatoriai, jaunimo atstovai, kiti svečiai.
R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.
