Antradienį Seimas 57 balsais už ir 20 prieš pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad siūloma pataisa gali prieštarauti Konstitucijai.
P. Gražulis siūlė priimti Baudžiamojo kodekso pataisą, kad tas, kas nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai, baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas tokią nuostatą įvertino kaip galbūt prieštaraujančią Konstitucijai.
Pasak Seimo teisininkų, tokia nuostata neleistų teismui bausmės skirti atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, individualizuoti bausmės ir šitaip įvykdyti teisingumo.
„Tai ką, Teisės komitetas gina nusikaltėlius, baisius nusikaltėlius? Kurie žudo jaunus žmones, degina bagažinėse ir panašiai?“ – prieštaravo pataisos iniciatorius, komentuodamas Seimo TTK išvadą.
P.Gražulis buvo įregistravęs siūlymą grąžinti mirties bausmę, tačiau jį pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, įregistravo pataisą dėl bausmės iki gyvos galvos.
„Pastaruoju metu Lietuvoje kriminogeninė situacija yra nebekontroliuojama, vyksta baisūs įvykiai bei mažėja saugumas šalyje. Visuomenė jaučiasi nesaugi, todėl bausmių griežtinimas yra viena iš priemonių, kuri padės atkurti saugumo jausmą. Kriminogeninė situacija, didėjantis nusikalstamumas ir nusikaltėlių įžūlėjimas tampa nebevaldomas", – pataisą argumentavo P.Gražulis.
Lietuvoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę išvis panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją – įkalinimą iki gyvos galvos.
Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo, o Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia bausmė prieštarauja Konstitucijai. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnyje įtvirtinta, kad niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
