Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys iš Seimo tribūnos kreipėsi į Seimą prašydamas patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn. Pagal statutą jokie Seimo narių komentarai šio kreipimosi atžvilgiu nebuvo leistini.
Sprendimą, ar bus sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri spręs, ar Seimo narys bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, Seimas turėtų priimti vakarinio plenarinio posėdžio metu.
[papildyta 15:15] Prasidėjus vakariniam plenariniam Seimo posėdžiui, Algis Čaplikas pranešė, kad per pietų pertrauką buvo susirinkusi komisija, nutarimo projektas buvo išdalintas jos nariams.
Komisiją sudaro dvylika narių, ji išsirinko pirmininką – Remigijų Žemaitaitį, pavaduotojs – Stasys Šedbaras. Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki 2011 metų spalio 13 dienos. Komisija sutiko su tuo, kad yra pajėgi suderinusi su generaliniu prokuroru atlikti savo tyrimą.
Buvo balsuojama komisijos sudarymui ir pritarimui po svarstymo, už prabalsavo 63, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2, svarstymui buvo pritarta.
Taip pat Seimo nariai priėmė nutarimą dėl tyrimo atlikimo iki ketvirtadienio.
D. Valys išdėstė, kad N. Puteikis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nevykdė administracinio teismo nutarties, pagal kurią buvo įpareigotas suderinti žemės sklypo, esančio H. Manto g. 11 Klaipėdoje detalųjį planą pagal kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos padalinio Klaipėdoje planavimo sąlygas.
Pasak generalinio prokuroro, dėl N. Puteikio veiksmų didelę žalą patyrė investicinio projekto valdymo bendrovė ir valstybė, taip pat buvo pažeisti valstybės deklaruojamo įstatymo viršenybės, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytas valstybės institucijos kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos vedėjo kaip valstybės tarnautojo vardas.
N. Puteikis: į panaikinimą žiūriu teigiamai
Pats N. Puteikis portalui „Balsas.lt“ sakė esąs tik už tai, kad imunitetas būtų panaikintas ir tikino labiausiai trokštąs viešumo. „Aš į panaikinimą žiūriu teigiamai. Yra labai blogai, kai politikai susikuria sau tokių imunitetų nuo veikų, kurios nesusijusios su Seimo nario veikla. Tai iš sovietinių laikų paveldėta atgyvena, kurią labai kūrybiškai naudoja mūsų politinis elitas. Jei kokioje nors Prancūzijoje parlamento narys primuštų žmoną, jam imunitetas negaliotų, nes žmonos mušimas nesusijęs su parlamentarizmu“, - sakė politikas.
Pasak N. Puteikio, viešas procesas būtų tik naudingas ir neva padėtų jam įrodyti savo tiesą ir atskleistų visuomenei, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teritorinis padalinys gina ne viešuosius, o „vietinių oligarchėlių“ interesus. Politiko tvirtinimu, uostamiesčio prokurorai ir STT visuomenės labui išvis nedirba, nors yra išlaikomi iš jų pinigų. Jis tvirtino galįs viešai įrodyti, kad situacija Klaipėdoje daug blogesnė, nei Vilniuje, Panevėžyje ar Šiauliuose.
N. Puteikis teigia nebijąs specialiųjų tarnybų keršto. „Klaipėdos prokurorai gali parodyti tik kelis atvejus, kai ėmėsi ginti viešąjį interesą. O mano su jais santykis yra 4-1. Aš penkis kartus kreipiausi į generalinę prokuratūrą, skųsdamas Klaipėdos prokurorų sprendimus neginti viešojo intereso ir ankstesnis generalinis prokuroras keturis kartus mano skundus tenkino. Buvo naikinami savivaldybės ir kitų institucijų sprendimai, kurie nebuvo naudingi visuomenei. Aš turiu argumentus, visuomenė mane palaiko, frakcijos kolegos supranta ir Eglės Kusaitės likimo aš nebijau“, - sakė N. Puteikis.
Konfliktas dėl „stiklainių“
N. Puteikis į teisėsaugos akiratį pateko jo tuo metu vadovautam Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui atsisakius derinti Klaipėdoje įstrigusį detalųjį projektą. Projekto reikėjo norint Klaipėdos centre iš stiklo ir betono statyti daugiaaukščių pastatų kompleksą. Vyriausiasis administracinis teismas paminklosaugininkus buvo įpareigojęs projektą suderinti.
Ginčas, atvedęs iki baudžiamosios bylos, kilo dėl Klaipėdos Herkaus Manto gatvėje numatytos daugiaaukščių stiklinių pastatų komplekso statybos. Šioje vietoje bendrovė „Investicijų kvadrantas“ sumanė statyti gyvenamąsias ir administracines patalpas iš stiklo ir betono, prieš tai nugriovusi senąjį kino teatro „Vaiva“ pastatą. Pagal projektą aukščiausias „stiklainis“ siektų 30 metrų.
N. Puteikiui, tuo metu dirbusiam Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius iškėlė baudžiamąją bylą už atsisakymą suderinti detalaus plano projektą minėtai statybai. Prokuratūra N.Puteikiui pateikė kaltinimus todėl, kad nesuderinus minėto projekto neva „didelės moralinės žalos patyrė UAB „Investicijų kvadrantas“, nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas“.
Neva padaryta didelė žala bendrovei. N. Puteikis savo ruožtu tvirtina, kad ne visuomenei, o verslui tarnaujantys prokurorai ir STT esą pamiršo, kad detalusis planas, pagal tą pačią teismo nutartį, gali būti derinamas tik pagal Kultūros paveldo departamento sąlygas.
