Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas viliasi, kad su tuo susijęs naujas įstatymas bus priimtas parlamento pavasario sesijoje.
„Pirmiausia turime kalbėti apie tai, kad tie įrankiai, kuriuos mes turime, jie, aš manyčiau, yra išsisėmę. Organizuotas nusikalstamumas prisitaiko, keičiasi (...). Kalbame apie naują Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.
Anot jo, minėtame įstatyme viena pagrindinių normų būtų civilinis turto konfiskavimas.
„Kalba ne apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, ne apie baudžiamąsias bylas, o apie labai elementarų dalyką – jeigu mes matome, kad asmenys, priklausantys organizuotoms grupuotėms arba susiję su jomis, turi turto, jie turi pagrįsti to turto teisėtumą“, – sakė policijos vadovas.
„Šiuo atveju galiotų kaltumo prezumpcija, tai yra žmogus turėtų pagrįsti jo turto teisėtumą“, – pabrėžė jis.
Pasak L.Pernavo, šis įrankis reikalingas išmušti ekonominį potencialą iš grupuočių narių.
NSGK pirmininko V.Bako teigimu, prieš kelerius metus priimtos pataisos, numatančios atsakomybę dėl neteisėto praturtėjimo realiai neveikia.
„Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu, įstrigo, mes praktiškai praradome įrankį“, – sakė jis.
Civilinio turto konfiskavimo įteisinimą pozityviai įvertino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Kaip teisėjas pats esu sustabdęs baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl neteisėto praturtėjimo, nes laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tačiau šiuo atveju turtas, kuris įgytas dėl organizuoto nusikalstamumo..., aš tai vertinčiau pozityviai. Manau, kad turi perspektyvą šis teisės aktas“, – teigė ministras.
Įstatymo projektui jau yra pritarę Seimo NSGK ir Žmogaus teisių komitetas.
Generalinio policijos komisaro duomenimis, Lietuvoje veikia apie kelios dešimtys organizuotų nusikalstamų grupuočių. Kelerius metus jų skaičius lieka stabilus. Daugiausia jų veikia Kaune.
L.Pernavas akcentavo, kad minėtas įrankis reikalingas nusikalstamumo prevencijai: „Kad grupuotės negalėtų vykdyti nusikalstamų veikų, kad jos negalėtų egzistuoti, kad jos neturėtų ekonominio potencialo. Čia yra svarbiausias dalykas.“
Pareigūnų duomenimis, didžiausią pelną kriminaliniai nusikaltėliai gauna iš narkotikų.
Tuo metu tarp ekonominių nusikaltimų Lietuvoje populiariausias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas.
„Populiariausias yra PVM grobstymas, visi orientuojasi į šitą sritį, ypač į tarpvalstybinį PVM grobstymą – Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija. Deja, šitos schemos veikia. Lietuviai kartu su latviais ir estais kuria organizuotas grupes, finansines schemas ir PVM grobstomas“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius.
Jo duomenimis, šiemet FNTT atliekamuose su PVM grobstymu susijusiuose tyrimuose priskaičiuojama 50 mln. eurų žala, padaryta valstybės biudžetui. Dėl pinigų plovimo bendra žala siekia 15 mln. eurų.
NSGK pirmininkas V.Bakas tvirtino, kad organizuotas nusikalstamumas daro didelę žalą valstybei, Nacionalinio saugumo strategijoje jis įvardytas tarp kitų grėsmių.
Politikas teigė, kad kovojant su organizuotu nusikalstamumu būtinas ir gilesnis specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas, pagerinti situaciją turėtų skirtas papildomas finansavimas viešajam saugumui – 30 mln. eurų.
