Už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 6. Šiais pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.
Teigiama, kad nuo kitų metų gegužės įsigaliosiantys pakeitimai didins turistų apsaugą nuo neįvykusių kelionių ir agentūrų bankroto, gerins sąlygas smulkiesiems kelionių organizatoriams.
Siekiant sumažinti finansinę naštą smulkiesiems kelionių organizatoriams, kurių pastarųjų metų pajamos mažesnės nei 1 mln. eurų, Seimas nustatė gerokai mažesnę minimalią draudimo sumą – 20 tūkst. eurų (dabar – 50 tūkst. eurų). Augant jų pajamoms, ši suma didėtų, priklausomai nuo įplaukų dydžio.
Be to, nuo šiol turėti draudimą privalės visi kelionių organizatoriai – ne tik išvykstamojo ar vietinio, bet ir atvykstamojo turizmo.
Nustatyta minimali 3 tūkst. eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, kuri tiesiogiai priklausys nuo įmonės įplaukų. Tai reiškia, kad į Lietuvą atvykstantys turistai bus apsaugoti įmonės nemokumo atveju.
Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme atvykstamojo turizmo organizatoriams numatyta išimtis – jie neprivalo turėti draudimo ar kitos finansinės garantijos.
„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Antanas Vinkus tikino ne kartą iš viešbučių ir restoranų sektoriaus sulaukęs priekaištų dėl apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo. Pasak jo, taikomi skirtingi reikalavimai klasifikuotų viešbučių, svečių namų ir neklasifikuotų privačių nuomotojų.
„Konkurencijos sąlygos tarp jų yra nelygiavertės. Anot klasifikuojamų įmonių, privatus sektorius neprivalo temptis pagal klasifikuotų įmonių reikalavimus, o tai reiškia, nebūtinai atitinka higienos ir sveikatos normas, netikrina atitinkamos įstaigos, nedaro vandens mėginių ir taip toliau“, – kalbėjo A. Vinkus.
Seimo nario teigimu, privatus sektorius moka už elektrą ir už dujas pigiau, kaip buitinis vartotojas, tuo metu viešbučiai – tris ar keturis kartus didesnius mokesčius: „Ir jų savikaina yra ženkliai didesnė nei privatininkų. Tokiu būdu jų apgyvendinimo kainos yra ženklai mažesnės nei viešbučių ir jie dempinguoja rinką“.
