Seimas antradienį ėmėsi doroti dvigubos pilietybės problemą ir po pateikimo pritarė naujam Lietuvos pilietybės suteikimą reglamentuojančiam įstatymui. Tačiau diskusijų metu paaiškėjo, kad nepaisant darbo grupės pastangų priimti visiems tinkantį sprendimą, bendras sutarimas nepasiektas ir šiuo klausimu egzistuoja mažiausiai trys nuomonės.
Parlamentarams iš pradžių buvo pristatytas daugumos darbo grupės narių, rengusių įstatymą, siūlymas - dvigubą pilietybę leisti tik Europos Sąjungos (ES) šalių pasus turintiems lietuviams, taip pat asmenims, kurie iš Lietuvos pasitraukė 1940-1990 metais ir įgijo kitos valstybės pilietybę.
Tačiau, pasak darbo grupės vadovo Armino Lydekos, egzistuoja dvi atskirosios nuomonės šiuo klausimu - dalis grupėje dirbusių parlamentarų siūlė Lietuvos pilietybę leisti išlaikyti visiems lietuviams, kurie turi ir bet kurios NATO valstybės pasą, o kita dalis (daugiausia teisininkai) - manė, jog dvigubos pilietybės teisė net ir pirmuoju atveju yra pernelyg išplečiama.
Konservatorė Irena Degutienė sakė, jog jai išvis neaišku, kaip bus išlaikoma Lietuvos pilietybė išeiviams. Pasak politikės, į ją kreipiasi Australijos, Amerikos bei kitų šalių lietuviai, kurie nepatenkinti darbo grupės paruoštu projektu, nes pagal jį išeitų, kad Didžiosios Britanijos lietuviai galės kartu būti ir Lietuvos piliečiais, o Australijoje gyvenantys tautiečiai tokios privilegijos neturės.
„Man atrodo, kad šitą klausimą būtų geriausia spręsti keičiant Konstituciją, kad dviguba pilietybė būtų galima visiems išeiviams ir kad visi išeiviai būtų patenkinti“, - sakė I.Degutienė, kuri pati drauge su kai kuriais konservatorių frakcijos nariais balsuodama susilaikė.
Kitas konservatorius Audronius Ažubalis piktinosi, kad asmenys, ieškodami geresnio gyvenimo išvykę iš Lietuvos nuo 1940 iki 1990 metų, taip pat galės džiaugtis naujojo įstatymo privalumais. Pasak politiko, tai reiškia, kad dviguba pilietybė bus leidžiama neribotam žmonių skaičiui.
Tuo metu A.Lydeka priminė, jog traukimasis iš okupuotos Lietuvos negali būti vertinamos vienareikšmiškai - tik kaip bėgimas nuo okupacijos ir geresnio gyvenimo paieškos.
„Nė vienas iš mūsų nesam teisėjai, kodėl jie pasitraukė iš Lietuvos - ar todėl, kad jie kovojo prieš okupacinę valdžią ir emigravo į Ameriką, Australiją ar kitur, ar jie tiesiog šiaip „netyčia“ pasitraukė. Taip, tie žmonės, jeigu jie asmeniškai norės, jie galės turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir atitinkamai išsaugoti turimą Amerikos, Autralijos ar kitos šalies pilietybę“, - aiškino darbo grupės vadovas.
Parlamentarai po diskusijų pritarė naujam Pilietybės įstatymo projektui, tačiau balsuodami susilaikė konservatoriai bei kai kurie kiti pavieniai seimūnai.
Tėvynės sąjungos frakcijos nariai sakė neišreiškę aiškios nuomonės todėl, kad jiems nepatinka, jog išeiviai yra skirstomi į grupes. Panašią poziciją išsakė ir Liberalų sąjūdis - šios frakcijos nariai nutarė pataisas siūlyti vėliau ir antradienį pritarė įstatymui.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
