Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus, taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais, be kita ko, uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė.
„Mes taip pat turime suprasti, kad tyliai stebėdami smurtą mes tampame bendrininkais“, – sakė pataisas pristačiusi „valstiečių“ frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė.
Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bendradarbiaujant daugeliui institucijų bei organizacijų parengtą ir parlamentarės D.Šakalienės vardu Seime registruotą įstatymų paketą po pateikimo antradienį balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys posėdyje svarstė, kad ir „šeimos suardymas irgi yra tam tikras smurtas prieš kiekvieną, tai yra blogis iš principo, nes vaikas turi teisę augti pilnoje šeimoje ir mes turėtume stengtis tą užtikrinti“.
D.Šakalienė aiškino, kad sutvarkyta teisinė vaiko apsauga „toli gražu nėra orientuota į tai, kad kuo daugiau vaikų paimtume iš šeimų, atvirkščiai – kad kuo mažiau vaikų reikėtų paimti iš šeimų“.
Ji taip pat sakė, kad konkreti atsakomybė ir poveikio priemonės šeimai bus taikomos priklausomai nuo smurto padarytos žalos.
„Tik trečio lygio grėsmės atveju, kada iš tikrųjų yra matomas tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir padaryta rimta žala sveiko sveikatai (...), nedelsiant šalinamas vaikas iš šeimos“, – sakė D.Šakalienė.
Pagal pataisas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pagal patvirtintą tvarką, nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų ar jam nesaugios aplinkos, o tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.
Autorė: Donata Motuzaitė
