Panevėžietis Rolandas Čiapas (47 m.), iki šiol tituluojamas Čiapinių gaujos lyderiu, eilinį kartą įkištas už grotų. Už organizuotos nusikalstamos gaujos, kuri platino narkotikus, subūrimą ir vadovavimą Panevėžio apygardos teismas jam skyrė 13 metų nelaisvės.
Pasiskirstę pareigomis
Kartu su vadeiva į kaltinamųjų suolą buvo pasodinti ir jo parankiniai: Dainius Kardašius (28 m.), Saulius Aleksandravičius (40 m.), jo žmona Gita Bitinaitė (42 m.) ir Samanta Kaminskaitė (21 m.).
Tarpininkas S. Aleksandravičius vykdė visus R. Čiapo nurodymus – iš nurodytų vietų ir asmenų vežė ir dozėmis pilstė narkotikus, ieškojo platintojų, o D. Kardašius, S. Kaminskaitė, Remigijus Šliažas (už narkotikų platinimą 5 su puse metų laisvės atėmimo bausme nuteistas dar 2011 metų gegužę) tuos kvaišalus pardavinėjo. Policijos pareigūnai nustatė ir įrodė, jog gauja šia nusikalstama veikla užsiėmė 2010-2011 metais. Tad teismas D. Kardašių pasiuntė 11, S. Aleksandravičių – 10, o S. Kaminskaitę – 4 su puse metų už grotų. Tik G. Bitinaitės buvo pasigailėta, kadangi ji viena išlaiko ir rūpinasi savo trimis vaikais – jai paskirta 90 parų arešto.
Senas pažįstamas
Priminsime, kad R. Čiapas Panevėžio apskrities pareigūnams gerai žinoma asmenybė. Ne kartą teistas vyras, vos tik išėjęs į laisvę, tuoj suburdavo likusius laisvėje arba jau atsėdėjusius sėbrus ir imdavosi „veiklos“. Priešpaskutinį kartą kriminalistai taip vadinamą Čiapinių gaują po truputį ėmė retinti dar 2001 metais, kai grupuotės nariai įsisiautėjo Pasvalio, Biržų, Radviliškio, Joniškio bei kituose rajonuose – reketavo verslininkus ir ūkininkus, vogė grūdus iš žemės ūkio bendrovių, klastojo dokumentus, plėšikavo ir smurtavo.
Besislapstančius R. Čiapą ir jo brolį Kęstutį (tuo metu 40-ies metų) pareigūnai sučiupo 2003 metais, kai šie, grasindami smurtu, pareikalavo iš vieno Panevėžio verslininko pinigų. Pastarasis, neapsikentęs nuolatinių įžūlių svečių landžiojimo ir grasinimų, sumokėjęs dalį reikalaujamos sumos, kreipėsi į policiją.
2005 metų pradžioje R. Čiapas su daugiau nei 20-čia gaujos narių sėdo už grotų. Vadeivai Šiaulių apygardos teismas buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę – kalėti vyras turėjo iki 2015 metų.
„Statybų verslas“
Tačiau, kaip dabar jau aišku, R. Čiapas laisvę išvydo gerokai anksčiau – 2008 metais ir iš karto ėmėsi veiklos, tik šį kartą gerokai pelningesnės – ėmėsi organizuoti narkotikų platinimą ir pardavinėjimą. Svarbiausia – sugebėjo suburti žmones ir, kaip liaudyje sakoma, „žarijas žarstyti svetimomis rankomis“.
Taigi, grįžęs į Panevėžį, R. Čiapas įsidarbino pas savo seną pažįstamą S. Aleksandravičių, kuris ištikrųjų užsiėmė statybų verslu. Vėliau S. Aleksandravičius papasakojo, kad pradėjęs kartu dirbti su R. Čiapu, iš jo žmonos pasiskolino 10 000 litų ir įsigijo automobilį, tad liko savo „partneriui“ skolingas. Tuo metu statybų verslas smuko, sumažėjo užsakymų, o R. Čiapas vis reikalavo skolos.
2010 metais R. Čiapas pristatė „verslo projektą“ – pasiūlė užsiimti psichotropinių medžiagų prekyba. Pasak S. Aleksandravičiaus, iš pradžių jis neketino tuo užsiimti, tačiau R. Čiapas ėmė jį spausti dėl negražintos skolos, o žinodamas „partnerio“ asmenines savybes, sutiko su jo pasiūlymu.
Pirmiausiai buvo atlikta „žvalgyba“ – išsiaiškinta, kokie narkotikai Panevėžyje populiariausi. Būsimieji prekeiviai nustatė, kad geriausiai „eina“ „žolė“ ir „amfa“ – metamfetaminas. Visus kvaišalų pristatymo grafikus ir kainą ėmėsi derinti R. Čiapas. S. Aleksandravičiui buvo paliepta suieškoti norinčių kvaišalus platinti žmonių, aprūpinti platintojus narkotikais bei surinkti ir pristatyti vadeivai pinigus už parduotus kvaišalus. Platinti psichotropines medžiagas sutiko S. Aleksandravičiaus geras pažįstamas D. Kardašius, kuris dar supažindino ir su S. Kaminskaite bei R. Šliažas-Mongolas ir kiti, kurie taip ir liko „nenustatyti asmenys“.
Laikėsi konspiracijos
Ne paslaptis, kad narkotikų prekeiviai laikosi griežtos konspiracijos – užtat policijos pareigūnai lengvai pričiumpa tokio „verslo “ kvaišalų platintojus, na, dar vieną kitą tarpininką, tačiau organizatoriai dažnai lieka šešėlyje.
Paprastai žemiausioji grandis – vartotojams parduodantys kvaišalus prekeiviai – nė iš tolo neįtaria, kas yra tikrasis kvaišalų gabenimo organizatorius. Jie pažįsta tik tarpininkus, kurie pristato jau supilstytus į „dozes“ narkotikus. Panaši schema veikė ir R. Čiapo grupuotėje: vadeiva bendravo tik su S. Aleksandravičiumi. Jų pokalbiai taip pat buvo „nekalti“ – vyrai kalbėdavosi apie „trinkeles“ ir „cementą“ („amfa“ ir „žolė“), apie tai, kad „atšilo oras ir padaugės darbų“ (kad gauta narkotikų siunta), apie „parduodamus drabužius“ – narkotikus (beje, R. Čiapo žmona ištikrųjų užsiėmė rūbų prekyba) ir apie „arbatos gėrimą“ (sutartinis ženklas, jog reikia atvežti už kvaišalus surinktus pinigus ar atvažiuoti, kad išgirstų nurodymus)...
Taigi, „ištyręs rinką“ ir nustatęs, kurie kvaišalai populiariausi, R. Čiapas nurodė S. Aleksandravičiui pabandyti parduoti apie 100 gramų „amfos“. Jis liepė Sauliui nustatytą dieną ir valandą nuvykti prie „Cido“ arenos, kur nepažįstamas vyras „įteikė“ juodą paketėlį su kvaišalais.
Apetitas augo
Pirmasis 100 gramų narkotikų buvo greitai išparduotas. R. Čiapas gavo 2200 litų pelną, tad nutarė, jog kitą kartą „tiekėjo“ paprašys viso kilogramo.
Praėjus savaitei ar pusantros po pasisekusio „biznio“ S. Aleksandravičius buvo iškviestas pas R. Čiapą. O dabar smulkiai aprašysime vieną epizodą, kad skaitytojas suprastų, kaip narkotikų prekeiviai laikosi konspiracijos.
Prie laiptinės, kur gyveno R. Čiapas, Saulių pasitiko nepažįstamas vyras. Jis padavė S. Aleksandravičiui popieriaus lapą su nubraižyta schema, kaip nuvažiuoti į Kauną, susirasti autoservisą, žvyruotą keliuką, prie kurio auga didelis ąžuolas. Prie to ąžuolo turėjo laukti žmogus, turintis paduoti narkotikus. Nepažįstamasis dar pridūrė, jog paskambins ir pasakys, kelintą valandą reikės būti nurodytoje vietoje.
Kitą dieną, 8 valandą vakaro, S. Aleksandravičius, atvykęs į Kauną prie nurodyto medžio, rado jo belaukiantį mėlynos spalvos automobilį. Automobilyje buvęs vyriškis paklausė, ar jis atvykęs dėl „to“, paliepė važiuoti iš paskos. Paskui vyrą S. Aleksandravičius žvyruotu keliuku važiavo apie porą kilmometrų. Kai privažiavo apgriautą skydinę, nepažįstamasis parodė, kad šalia augančiuose krūmuose yra „tai, ko reikia“. Tik pasiimti „tą, ko reikia“, Saulius galėsiąs tik tuomet, kai šis nuvažiuosiąs.
S. Aleksandravičius krūmuose ištikrųjų rado paketėlį, suvyniotą pilkos spalvos izoliacijos juosta.
Grįžęs į Panevėžį, paketėlio į namus nesinešė, o paliko automobilyje, kurį pastatė netoli namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuoj pat sulaukė ir R. Čiapo skambučio, kuris sutartinais žodžiais pasiteiravo, ar gerai sekėsi kelionė.
Be tarpininkų
Ryte S. Aleksandravičiaus laukė sunkus darbas – atsivežtą kiekį kvaišalų reikėjo susverti, supilstyti į „dozes“ ir suslapstyti patikimose vietose. Visą šį kiekį platintojai pardavė per 3 mėnesius. R. Čiapas nuo šio parduoto kilogramo privalėjo gauti 22 000 litų. Platintojai patys nustatydavo, už kiek parduoti dozę, kad ir jiems liktų pelno. Pasak S. Aleksandravičiaus, kuris vėliau pareigūnams išklojo visą kvaišalų platinimo schemą, pinigus bosui tekdavo vežti kiekvieną dieną – R. Čiapas nuolat skambindavo ir reikalaudavo pinigų. Tad, kad greičiau narkotikus parduotų, pardavinėdavo juos pigiau arba skolindavosi pinigų iš draugų.
Narkotikai buvo pardavinėjami naktiniuose klubuose ar tiesiog gatvėje (buvo žinomas nemažas būrys vartojančių kvaišalus, kurie dar ir padėdavo juos parduoti), „šaudomi“ ar kitais būdais keliaudavo ir į Panevėžio pataisos namus.
Išpardavus psichotropines medžiagas, scenarijus pasikartojo: R. Čiapas S. Aleksandravičiui prisakė laukti telefono skambučio. Paskambinęs nepažįstamas vyras vėl liepė važiuoti į Kauną, prie to paties medžio, vadovautis anksčiau duota schema.
Šį kartą paketą su kvaišalais – kilogramą „amfos“ – teko „išsižvejoti“ Kauno pakraštyje, laukuose augančiuose krūmuose.
R. Čiapas įsakė šį kiekį parduoti per 2 mėnesius, už narkotikus S. Aleksandravičius privalėjo surinkti ir atiduoti vadeivai 16 000 litų. Beje, maždaug po pusmečio R. Čiapas pranešė, jog atsikratė tarpininkų, su kuriais turėjo dalintis pelnu, ir dabar gausiąs narkotikų vos ne „iš pirmų rankų“.
Įtraukė ir sugyventinę
Beslapstydamas gaunamus kvaišalų kiekius, S. Aleksandravičius įklampino ir savo vaikų motiną G. Bitinaitę. Kad nereikėtų toli važinėti pasiimti paslėptų narkotikų, jis nutarė juos slėpti pas savo sugyventinę. Moteris teisme tvirtino, jog iš pradžių ji negalvojo, kad jos vaikų tėvas rimtai užsiima narkotikų prekyba. Tiesa, kartą rodęs kažkokius baltus miltelius, prašęs rūsio, kuriame galėtų juos laikyti. Ji, girdi, niekada narkotikų nebuvo mačiusi, tad ir neatkreipusi dėmesio. Kadangi ji savo rūsio neturėjo, tai davė raktą nuo kaimynės sandėliuko. Vėliau tas raktas būdavo paliekamas sutartoje vietoje – dažniausiai chalato kišenėje arba ant šaldytuvo. Nors pora kartu ir negyveno, S. Aleksandravičiaus dažni vizitai pas sugyventinę niekam nekėlė įtarimų ¬– jis gi lankė savo vaikus.
O „rūpestingasis“ tėvelis tame kaimynės rūsyje „atidarė“ kvaišalų dozavimo „cechą“ – vėliau per kratą pareigūnai ten aptiko ne tik nemažą narkotikų kiekį, bet ir jiems sverti skirtas svarstykles.
Tarpininko padėjėjai
Panevėžietis D. Kardašius – žmogus vėtytas ir mėtytas. Ne kartą teistas už vagystes, kaip pats sako, mėgstantis retkarčiai parūkyti „žolės“, iš karto įsisuko į narkotikų platinimą. Šioje byloje D. Kardašius buvo teisiamas ne tik už narkotikų, kuriuos suorganizuodavo R. Čiapas platinimą, bet ir už „žolės“ laikymą.
2010 metų vasarą pareigūnai, atlikdami kratą D. Kardašiaus džemperio kišenėje rado džiovintų kanapių. Tuomet vyras teisinosi radęs jų ir nusiskynęs vienoje sodų bendrijoje. Labai norėjęs parūkyti, tad ir susidžiovinęs – tik savo reikmėms. Kitokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, girdi, niekada nevartojęs, tik padėjęs S. Aleksandravičiui jas pardavinėti.
D. Kardašius prisipažino, jog tai jis pasiūlė S. Kaminskaitei pardavinėti narkotikus.
Tuo pačiu nuosprendžiu teismas D. Kardašiui atseikėjo bausmę ir už pro šalį ėjusio nepažįstamo jaunuolio suspardymą – už tai, kad šis paprašęs cigaretės.
„Verslas“ kvaišalais klestėjo tol, kol pareigūnai, surinkę pakankamai duomenų (apsimetę narkotikų vartotojais keletą kartų jų nusipirko) ir atlikę kratas, kurių metu buvo rasti gana svarūs įkalčiai, visus pagrindinius „verslininkus“ sulaikė.
Vertė liudyti
Teisme kaltės nepripažino tik gaujos vadeiva R. Čiapas. Jis, girdi, „dirbo statybose, klojo trinkeles, statė tvoras, dengė stogus, atliko patalpų vidaus apdailą, remontavo butus ir apie jokius narkotikus nieko nežino“, pas S. Aleksandravičių niekada namuose nebuvęs, tik kartu dirbę statybose.
Tačiau jo versiją paneigė visi liudininkai bei bendrininkai, tame tarpe ir jau anksčiau nuteistas R. Šliažas-Mongolas, kartu su S. Aleksandravičiumi kvaišalus platinęs dar ir Kėdainiuose. Mongolas tvirtino, kad R. Čiapas, net būdamas tardymo izoliatoriuje, visomis išgalėmis bandė paveikti liudininkus duoti parodymus jo naudai. R. Šliažui buvo primygtinai siūloma pasakoti visiems, jog būtent S. Aleksandravičius viskam vadovavo, o jį, R. Čiapą, neva tyčia pakišo. Mongolui buvo žadama atsilyginti – duoti amfetamino. Tačiau pastarasis nesutiko.
Bet R. Čiapas vis tiek rado žmogų, kurį prikalbino paveikti liudytoją. Geras jo pažįstamas, panevėžietis Saulius Astrauskas-Šiaudas (36 m., ne kartą teistas, pripažintas recidyvistu) sutiko „apdoroti“ liudininką, kad šis duotų melagingus parodymus. Deja, planas neišdegė – pareigūnai už tokią „geradarystę“ S. Astrauską nuteisė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tik bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Be to, nuteistąjį įpareigojo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Sumušė žmoną
Kol vyko ikiteisminis tyrimas, R. Čiapas buvo laikomas suimtas ir vasarą jo žmona, pareikalavusi skyrybų, nutraukė su juo santuoką. Pasipiktinęs vyras siuntė buvusiai žmonai laiškus, kuriuose grasino su ja susidoroti.
Prieš pat nuosprendžio dėl psichotropinių medžiagų platinimo paskelbimą R. Čiapas iš tardymo izoliatoriaus buvo paleistas į laisvę. Vos tik grįžęs, šių metų spalio pradžioje, tą pačią dieną sumušė buvusią sutuoktinę už tai, kad šioji su juo išsiskyrė. Vyras smurtavo, keikėsi ir grasino moterį apipilti sieros rūgštimi, nužudyti, susidoroti su artimaisiais ir sudeginti jų namus. Sumušta moteris iš karto kreipėsi į pareigūnus.
Prokurorų prašymu Panevėžio miesto apylinkės teismas jau kitą dieną R. Čiapą vėl leido suimti. Atsidūręs areštinėje vyras susirišo iš batų raištelių kilpą ir užsinėrė ant kaklo. Pareigūnai savižudį (?) pastebėjo, kai šis jau nebekvėpavo. Skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba ir, kai į areštinę atvyko greitosios pagalbos medikai, R. Čiapas jau rodė gyvybės ženklus. Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje jis galutinai buvo pastatytas ant kojų.
Nepavykęs pasikėsinimas?
Kad R. Čiapas puikus strategas ir turi intriganto savybių, rodo ir dar vienas faktas. Šių metų vasarį buvo pasklidusi žinia, jog suimti galimi rengiamo R. Čiapo nužudymo organizatoriai, dabar Vilniuje gyvenantys buvę panevėžiečiai ir kartais tebetituoluojami Šmikinių gaujos nariais – Egidijus Ališauskas ir Igoris Adžijevas.
Kartu su jais buvo suimtas ir galimas užsakomosios žmogžudystės vykdytojas – žinomas sportininkas, Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionas Kęstutis Arbočius.
Sulaikymo operacija įtariamiesiems buvo netikėta: vienas buvo suimtas savo namuose Turniškėse, kitas – besiruošiantis išskristi į Maskvą, o trečiasis – vedžiojantis šunį.
Apie tai, kad E. Ališauskas su I. Adžijevu planuoja nužudymą, kriminalistams pranešė pats R. Čiapas, kai buvo iškviestas į Policijos departamentą. Pareigūnams, turėjusiems tam tikros žvalgybinės medžiagos, tariama auka nurodė, jog su žmogžudystės užsakovais anksčiau daręs nusikaltimus, tad dabar, girdi, šie nori jį pašalinti.
Policijos departamento pareigūnai sureagavo operatyviai – visi trys įtariamieji buvo sutupdyti už grotų, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį ėmėsi kontroliuoti Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Tačiau veikiai tariami pasikėsintojai buvo paleisti į laisvę, o tyrimas nutrauktas „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl rengimosi nužudyti“.
Neoficialiais duomenimis, įkliuvęs dėl narkotikų prekybos ir už tai teisiamas, R. Čiapas jokiu būdu neketino perleisti šios įtakos sferos, kurios gviešėsi neva planavę jo nužudymą buvę bendrai.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
