Klaipėdos savivaldybės nekilnojamasis turtas daugiabučiuose namuose jų gyventojams tampa nepakeliama našta. Tokia kaimynystė klaipėdiečiams - tikra Dievo rykštė, kai norima renovuoti ar remontuoti senos statybos namus, išsireikalauti skolų iš savivaldybės socialinių būstų nuomininkų.
Dvi dienraščiui papasakotos gyventojų istorijos byloja apie visišką valdininkų abejingumą.
„Jei būčiau žinojusi, kad kaimynai savo butą parduos savivaldybei, būčiau ant kelių maldavusi jų to nedaryti“, - taip apie vieno Klaipėdos daugiabučio bėdas, kilusias po to, kai jame įsikūrė savivaldybės socialinio būsto nuomininkai, kalbėjo namo gyventoja.
Antrosios istorijos herojai dėl Savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus aplaidumo dėka šią žiemą kurį laiką gyveno be šildymo, o paskui buvo priversti kvėpuoti smarve iš laiptinėje iškastos ir paliktos fekalijų duobės.
Maitina pažadais
Reikjaviko gatvėje esančio daugiabučio bendrijos „Audronaša“ pirmininkė naktimis nemiega dėl prasiskolinusios ir skolos nesiruošiančios grąžinti socialinio būsto nuomininkės bei dėl savivaldybės skolos už namo renovacijos darbus. Tiek iš vienų, tiek iš kitų jau keletą metų vietoje pinigų sulaukia tik pažadų.
Anot bendrijos pirmininkės Kristinos Michejevos, neramūs laikai jų daugiabutyje prasidėjo tuomet, kai viena kaimynų pora pardavė butą savivaldybei, o šioji į socialiniu būstu paverstą butą atkraustė nuomininkę - moterį su trimis nepilnamečiais vaikais.
Iš pradžių mokėjusi ir už nuomą, ir už komunalinius patarnavimus, gyventoja liovėsi tai dariusi. Su kiekvienu mėnesiu skola auga, o su ja didėja ir K. Michejevos nerimas, nes skola jau siekia daugiau nei 2 000 litų.
Nesulaukia gyventojai pinigų ir iš savivaldybės. Šiai, kaip vieno buto savininkei, už stogo renovaciją priklausytų mokėti 430 Lt, už langų pakeitimą laiptinėje - 250 Lt. Stogo renovacija buvo atlikta prieš keletą metų. Iš miesto valdžios gyventojai per tiek laiko gavo tik pažadą, jog šiemet jiems bus sumokėta.
Pinigų už laiptinės langų keitimą bendrija šiais metais taip pat nesulauks, o kad bent kada nors sulauktų, privalo pateikti: prašymą, įvykusio susirinkimo protokolo arba balsų skaičiavimo komisijos protokolo patvirtintą kopiją, viešųjų pirkimų procedūrų dokumentų patvirtintas kopijas, raštišką kvietimą VšĮ „Klaipėdos butai“ dalyvauti viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, įsakymą dėl komisijos sudarymo rangovui parinkti, komisijos posėdžio, kuriame atplėšiami vokai, parenkamas rangovas, protokolą (jis turi būti pasirašytas „Klaipėdos butų“ direktoriaus įgalioto asmens), konkursą laimėjusio dalyvio pateiktą statybos darbų lokalinę sąmatą ir t. t.
K. Michejeva dienraščiui guodėsi, jog patenkinti visus šiuos reikalavimus bendrijai beveik neįmanoma, nes žmonės langus keitė už savo santaupas ir iš bankų nesiskolino.
„Jokių viešųjų konkursų nerengėme, nes sutarėme, kad taip visiems paprasčiau. Tiesiog išsirinkome iš kelių firmų ir pasikeitėme tuos langus, o pasirodo, dėl vienintelio buto privalėjome rengti konkursą, kviesti atstovą iš „Klaipėdos butų“ ir dar galybę nebūtų dalykų daryti“, - piktinosi moteris.
Ji paskaičiavo, kad norint savivaldybei įteikti visą puokštę reikalaujamų dokumentų, bendrijai reiktų samdyti specialistą, kuriam sumokėtų lygiai tiek, kiek prašo iš miesto valdžios - apie 200 litų.
Geležinė tvarka
Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė mano, jog dramatizuoti situacijos bendrija neturėtų. Anot jos, nesusipratimų ir skundų spaudai nebūtų, jei daugiabučio administratoriai savo darbus planuotų ir juos derintų su savivaldybe iš anksto.
„Kalbame apie biudžeto lėšas, nes iš kur kitur mums paimti pinigus? Privalome pagrįsti išlaidas ir jas numatyti biudžete. Jeigu prašoma metų viduryje, iškart juk negalime sumokėti, nes išlaidos neplanuotos. Dėl to yra nustatyta tvarka, privalomi pateikti dokumentai. Sutinku, kad reikalavimų daug, tačiau kito būdo nėra. Planuojame šią tvarką pateikti suprantamiau, bet procedūrų nekeisime“, - tvirtino D. Netikšienė.
Apie nemokią gyventoją ji sakė žinanti ir siūlanti bendrijos pirmininkei skolas išieškoti taip, kaip tai daranti pati savivaldybė - bandyti susitarti gražiuoju arba kreiptis į teismą.
Įkaitai
Pagalbos ir elementarios pagarbos iš miesto valdžios nesulaukia ir Sukilėlių gatvės 16 namo gyventojai. Šio pūvančio namo pirmasis aukštas priklauso savivaldybei, kuri patalpas yra išnuomojusi kelioms nevyriausybinėms organizacijoms ir vienai partijai. Antrajame įsikūrę 4 butai.
Dar pernai rašėme apie tai, kad gyventojai kreipėsi į savivaldybę prašydami įvertinti miestui priklausančio pirmojo aukšto tinkamumą eksploatuoti. Sudaryta komisija įsitikino, jog patalpas būtina gelbėti nuo pamažu jas ardančio vandens. Namas pastatytas be drenažo sistemos, todėl jo pamatus skalauja vanduo. Atlikta namo būklės ekspertizė šį faktą tik patvirtino.
Tačiau pirmojo aukšto savininkė - miesto valdžia nė piršto nepajudino, kad iškraustytų nuomininkus į kitas patalpas. O kol yra nuomininkai - gyventojai negali pradėti namo renovacijos darbų.
Sausio pabaigoje, per didžiausius šalčius, vienoje šio namo pusėje nutrūko vamzdžiai. Beveik 5 paras gyventojai praleido be šildymo. Viena šeima, auginanti mažą vaikelį, tuo metu išvyko gyventi pas giminaičius.
Neapsikentę žmonės kreipėsi į savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus vedėją Genovaitę Paulikienę. Tąsyk išsireikalauti, kad darbininkai patektų į nuomojamas patalpas pavyko, bet gauti atsakymą, kada savivaldybė perkraustys nuomininkus - ne. Gyventojų teigimu, G. Paulikienė vietoj atsakymo teištarė, jog nuomininkų iškraustymas ne jos rūpestis ir padėjo telefono ragelį.
Netrukus prasidėjo kitos bėdos. Žmones pradėjo kamuoti smarvė. Išsikviesti meistrai prakirto laiptinės grindis, po kuriomis rado ištrupėjusius vamzdynus ir dvokiančias nuotekas. Prakirstos skylės žiojėjo dvi savaites, nes meistrai negalėjo patekti į nuomininkų - Kazimierų bendrijos patalpas ir likviduoti avariją.
„Gerai, kad pašalo, nes nuo smarvės nebėra kur slėptis. Dar gerai, kad name negyvena mokyklinio amžiaus vaikų - įkristi į fekalijų duobę laiptinėje tamsiu paros metu - juokų reikalas“, - piktinosi gyventoja Zita.
Tačiau ne dvokianti duobė labiausiai kelia nerimą į beviltišką padėtį patekusiems klaipėdiečiams, bet valdininkų pozicija - nedaryti nieko ir leisti jų namui supūti galutinai.
Naujiena
Savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė serga, todėl išsiaiškinti abejingumo žmonių nelaimei priežasčių nepavyko.
Sergančią vedėją pavaduojantis Edvardas Simokaitis valdininkės garbę gynė teigdamas, kad nuomininkams buvo išsiuntinėti raštai su siūlymu aptarti persikraustymo galimybes.
„Susisiekiau su vedėja, tačiau ji apie tai, kad Kazimierų bendrija neįsileidžia meistrų, tvirtino girdinti pirmą kartą“, - tikino E. Simokaitis.
Skolininkų sąraše - beveik 100 klaipėdiečių
Polė MASKELIŪNIENĖ, savivaldybės įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė:
Nemokančių nuomos už socialinius būstus sąrašas - gana ilgas. Jame - 91 asmuo. Turime ir rekordininkų. Pavyzdžiui, net kelios klaipėdiečių šeimos sugebėjo sukaupti po daugiau nei 50 tūkstančių litų skolų. Šiemet dėl 20 klaipėdiečių skolų išieškojimo kreipėmės į teismą, o 25 gyventojus bandysime iškeldinti, jau ruošiame dokumentus.
Jei žmogus piktybiškai nemoka, su juo nei gražiuoju, nei bloguoju susitarti nepavyksta, teismai lieka vienintelė išeitis. Tiesa, ne visuomet ir jie gali padėti - šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, palikti be gyvenamosios vietos negalima.
Jei iškeldiname, o asmuo vis tiek nemoka, skola velkasi iš paskos visą gyvenimą. Ji „nurašoma“ nebent mirties atveju.
Prašo atsiliepti
Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Audronaša“ pirmininkė Kristina Michejeva prašo atsiliepti kitų bendrijų pirmininkus, patekusius į panašią bėdą ir skambinti jai telefonu 8 634 81965.
„Gal tokių kaip mes yra ir daugiau? Gal jie žino, ką daryti tokioje beviltiškoje situacijoje, nes jokie prašymai ir reikalavimai skolininkės neveikia. Iškraustyti jos neturime teisės, o savivaldybė to greičiausiai taip pat nesiruošia daryti“, - guodėsi klaipėdietė.
Vaida Jutkonė
