Šiaulių miesto savivaldybė, prasiskolinusi bankams per 67 milijonus litų, pasirašė su bankais tokias sutartis, kad mokesčių mokėtojai nesužinotų, kiek ir kokiam bankui iš viso esame skolingi. Bent taip tvirtino Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė. Nors duomenys apie bankų paskolas yra prieinami internete, ji slėpė neva „verslo paslaptis“.
Kiek kokiam bankui skolingi — paslaptis
Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė, suskaičiavusi, kad Savivaldybė bankams iki spalio 1 dienos buvo prasiskolinusi 67,7 milijono litų, atsisakė nurodyti, iš kokių konkrečiai bankų kiek pasiskolinta.
K. Daujotienė išvardijo penkis pagrindinius bankus, iš kurių Savivaldybė už procentus skolinasi pinigus: Šiaulių bankas, SEB, „Swedbank“, DnB NORD, “Nordea Bank“. Nuo 2005 metų Savivaldybė, pasak K. Daujotienės, iš šių bankų bendrai yra pasiskolinusi per 90 milijonų litų. Dalis skolos jau grąžinta.
„Bankus, iš kurių skolinamės, parenkame viešojo konkurso būdu, Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka. O kiek iš kokių bankų esame pasiskolinę iš viso — komercinė paslaptis. Sutartis pasirašę su bankais tokias, kad negalime skelbti konkrečių skolų sumų. Ir niekur apie tai nesužinosite“, — tikino K. Daujotienė.
Apie tai, kodėl Savivaldybė pasirašinėja paslaptingas sutartis su bankais, K. Daujotienė atsakė: „Bankai yra verslo struktūros, turinčios savo verslo paslaptis ir mes negalime viešinti“.
Kokias sumas sudaro Savivaldybės bankams mokamos palūkanos?
„Ankstesniai metais būdavo ir 7, ir 8 procentų šešių mėnesių palūkanos, o dabar liko 2 procentai. Palūkanos labai sumažėjusios. Galiu tik tiek pasakyti“, — stebėjosi K. Daujotienė.
Paslapčių negali būti, bet yra
Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja Jelena Valentukevičienė nustebo, kad Šiaulių savivaldybė slepia viešųjų konkursų rezultatus.
„Jeigu sudaryta sutartis, perkančioji pusė privalo savo internetiniame puslapyje, ne tik Viešųjų pirkimų tarnybos tinklapyje, skelbti su kuo sudaryta sutartis ir kokia sutarties vertė. Tai privalu pagal viešųjų pirkimų įstatymą“, — sakė J. Valentukevičienė.
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat patvirtino: „Jokių paslapčių ir slaptų sutarčių tarp bankų ir savivaldybių negali būti. Žmonės turi teisę žinoti, už kokius procentus pasiskolina savivaldybė, iš kokio banko ir kiek. Savivaldybės Taryba turi pareikalauti iš mero, Administracijos vadovo atsakomybės, kodėl yra pasirašomos tokios slaptos sutartys. Jeigu Šiaulių savivaldybėje dėl tokių paslapčių yra problemų, gali įsikišti ir Valstybės kontrolė. Bankai turi savo interesų, o Savivaldybė turi ginti viešąjį interesą“.
Dar kartą kreipėmės į Finansų skyriaus vedėją K. Daujotienę — gal ko nesupratome? „Juk yra į sutartį įrašyta, kad mes negalime teikti informacijos be antrosios šalies žinios tretiesiems asmenims“, — dar kartą patvirtino apie sutarties slaptumą K. Daujotienė.
Vedėja citavo sutartį: „Informacija yra konfidenciali ir viešai neskelbiama tretiesiems asmenims be suinteresuotos šalies išankstinio rašytinio sutikimo“. Tokia sutartis, pasak K. Daujotienės, yra patvirtinta ir Savivaldybės juristų.
Informacija sunkiai, bet pasiekiama
Su specialistų pagalba „prisikasėme“ paskolos sutarties, kuri prieinama Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje.
Suradome paskutiniąją Šiaulių miesto Savivaldybės sutartį su „Nordea Bank“ Finland Plc Lietuvos skyriumi, sudarytą 2010 rugpjūčio 23 dieną. Bendra galutinė sutarties vertė daugiau, nei 2,3 milijono litų su PVM.
Tačiau apie ankstesnių metų sutartis informacijos tinklalapyje nepavyko rasti.
Konkursas yra paskelbtas skolintis dar 1,9 milijono litų. Lapkričio pabaigoje bus plėšiami konkurso vokai. Pinigai bus naudojami darželių rekonstrukcijai ir Menų inkubatoriui.
„Kitais metais skaičiuojame, kad galėtume skolintis apie 20 milijonų litų. O kam skolinsimės, spręs Taryba. Poreikis skolintis yra 22 milijonai litų, bet teks kažką išbraukti, kad įsitektume į 20 milijonų litų.
Kiek Savivaldybė gali skolintis, Seimas nustatė limitą — 70 procento nuo metinio Savivaldybės biudžeto, išminusavus dotacijas. Mes limito neviršijame. Pagal limitą Savivaldybės skola gali sudaryti 115 milijonų litų, nes mūsų patikslintas biudžetas yra 262 milijonai litų„, — sakė K. Daujotienė.
Suskubo viešinti
Vakar, baigiantis darbo dienai, Šiaulių miesto savivaldybės atstovė spaudai Jūratė Rauduvienė atsiuntė duomenis, kiek ir kokių paskolų Savivaldybė turi paėmusi iš bankų. J. Rauduvienė neslėpė, kad Savivaldybėje pradėjus domėtis paskolų dydžiais, Savivaldybės vadovai sujudo. Nors Finansų skyriaus vedėja K. Daujotienė „Šiaulių kraštą“ kategoriškai tikino, kad negali paviešinti duomenų, nes tokios esančios sutartys su bankais.
Kodėl Savivaldybė staiga persigalvojo ir nebebijo pažeisti sutarčių su bankais?
Šiaulių miesto savivaldybė atsiuntė pranešimą, kad iki 2010 metų spalio 1 dienos yra pasirašiusi su bankais 11 paskolų sutarčių, iš kurių 1 yra trumpalaikė.
Savivaldybė, teigiama pranešime, sudarė paskolų sutartis su penkiais bankais.
Su AB SEB banku sudarytos 4 ilgalaikių paskolų sutartys — už 32,45 milijono litų. Iki spalio 1 dienos negrąžinta paskolų suma pagal šias sutartis — 27,943 milijono litų. Vidutinė metų palūkanų norma sudarant sutartis — 4,38 procento, šiuo metu vidutinė metų palūkanų norma — 2,69 procento.
Su AB Šiaulių banku sudarytos 2 ilgalaikių paskolų sutartys — 12,645 milijono litų, iki spalio 1 dienos negrąžinta paskolų suma pagal šias sutartis — 9,127 milijono litų. Vidutinė metų palūkanų norma sudarant sutartis — 5,33 procento, šiuo metu vidutinė metų palūkanų norma išliko tokia pati.
Su AB „Swedbank“ sudaryta 1 ilgalaikės paskolos sutartis — 7 milijonams litų, iki spalio 1 dienos negrąžinta paskolos suma pagal šią sutartį — 5,67 milijono litų. Vidutinė metų palūkanų norma sudarant sutartį — 9,03 procento.
Su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarytos 2 ilgalaikės paskolų sutartys — 12,169 milijono litų, iki spalio 1 dienos negrąžinta paskolų suma pagal šias sutartis — 11,628 milijono litų. Vidutinė metų palūkanų norma sudarant sutartis — 5,93 procento, šiuo metu vidutinė metų palūkanų norma — 3,48 procento.
Su AB DnB NORD banku sudarytos 1 ilgalaikė ir 1 trumpalaikė paskolų sutartys — 18,79 milijono litų. Iki spalio 1 dienos negrąžinta paskolų suma pagal šias sutartis — 13,314 milijono litų. Vidutinė metų palūkanų norma sudarant sutartis — 7,68 procento, šiuo metu vidutinė metų palūkanų norma — 4,2 procento.
Rita ŽADEIKYTĖ
