Politikas taip teigė reaguodamas į viešojoje erdvėje nuskambėjusią istoriją apie vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusias vietnamietes Ngoc Anh Thu Vu (Alex) ir Thi Phuong Dung Le (Diana), kurioms Migracijos departamentas panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje todėl, kad moterys nuo šių metų kovo nėra įdarbinusios dviejų Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) piliečių, kaip to reikalauja įstatymas.
„Kyla labai daug klausimų ir ne veltui visuomenė taip jautriai į tai sureagavo, kadangi susidūrėme su tokiu klasikiniu atveju, kad vietoje to ar ieškoti sprendimų ar suteikti kokias konsultacijas ar išankstinį perspėjimą buvo pasirinktas tiesiog elementarus ir teisine prasme argumentuotas sprendimas. Neatitinka kriterijų – informuojame, kad per tiek ir tiek dienų turite palikti šalį“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo L. Savickas.
„Vardan Lietuvos“ atstovas priminė, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas kitą savaitę atliks šio atvejo parlamentinę kontrolę.
„Dabar yra labai svarbu, viena vertus, išsiaiškinti šio konkretaus atvejo situaciją ir tikrai būtų apmaudu, kad dėl tokio požiūrio šios Vietnamo pilietės turėtų palikti šalį ir uždaryti verslą Lietuvą“, – pridūrė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis sutinka, kad migracijos politikoje pokyčiai ir būtini ir tvirtino, kad Vyriausybėje turi dirbti už migraciją atsakingas pareigūnas.
„Siūlėme Vyriausybei turėti „misterį“ migraciją, kuris galėtų būtent žiūrėti tokius dalykus, iš anksto užbėgti už akių, rengti reikalingus įstatyminius dokumentus, tiek įstatymus, tiek Vyriausybės nutarimus, kad būtent tie užsieniečiai, kurie vysto verslą, moka mokesčius (...) galėtų auginti savo verslą ir valstybės ekonomiką“, – aiškino jis.
Pasak R. Dargio, reikėtų naikinti reikalavimą smulkų verslą kuriantiems užsieniečiams įdarbinti du Lietuvos ar ES piliečius, kadangi dažnai tai yra neįmanoma. Pramonininkų atstovo teigimu, tokie užsieniečiai yra naudingi valstybei ir jos ekonomikai.
„Mano manymu tai reikėtų naikinti. Jeigu atvažiuoja žmonės, investuoja, o čia suprantu, kad jos investavo į verslą, susipirko gamybos priemones, nuomojasi patalpas. Jos moka mokesčius legaliai, yra prižiūrimos visų institucijų“, – teigė jis.
„Jos (vietnamietės – ELTA) yra naudingos valstybei ir tokius atvejus reikėtų peržiūrėti“, – pažymėjo R. Dargis.
Tuo tarpu L. Savickas svarsto, kad reikėtų peržiūrėti Migracijos departamento darbo metodus ir atrasti būdų kaip panašios situacijos nepasikartotų ateityje.
„Tai nėra bloga nuostata iš esmės, bet ko man pritrūko, ir apie ką reikės kalbėti tai kaip mes įgyvendiname įstatymo nuostatus, kaip dirba Migracijos departamentas, kokius standartus jis taiko, nes tai ir yra valstybės veidas kalbant ir reprezentuojant valstybę bei jos įstatymus“, – nurodė kandidatas į ministrus.
ELTA primena, kad priešindamiesi Migracijos departamento sprendimui panaikinti laikinai išduotą leidimą gyventi vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusioms vietnamietėms Ngoc Anh Thu Vu (Alex) ir Thi Phuong Dung Le (Diana), gyventojai parengė peticiją, kuria raginama atšaukti sprendimą moterims palikti šalį. Ją jau pasirašė virš 2 tūkst. žmonių.
Peticija pasidalino ir Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kurio teigimu įstatymas buvo taikytas nežmogiškai. Politikas sako, kad moterys leidimo gyventi Lietuvoje neteko todėl, jog nuo kovo pradžios savo įmonėje nėra įdarbinusios nei vieno lietuvio, tačiau apie tokią situaciją jos nebuvo informuotos.
Kaip portalui „Delfi“ komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, vietnamietės buvo gavusios leidimą gyventi Lietuvoje verslo pagrindu ir ilgą laiką nebeturi darbuotojų, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Norint gauti leidimą gyventi šalyje verslo pagrindu, be kitų sąlygų, privaloma įdarbinti bei nuolat išlaikyti įdarbintus bent du nuolatinius Lietuvos gyventojus – Lietuvos arba Europos Sąjungos (ES) piliečius.
„Užsieniečiai turi pareigą patys informuoti Migracijos departamentą, jeigu pasikeičia reikšmingos aplinkybės, susijusios su leidimu gyventi. Jos to irgi nepadarė. Jeigu užsieniečiai rodo, kad įmonė patiria laikinų sunkumų, tai mes proporcingai vertinam, žiūrim, kokie yra planai, kaip tuos trūkumus ištaisyti. Taip kartu bendradarbiaujant, kažkoks kelių mėnesių toleravimo laikotarpis būtų įmanomas, bet šiuo atveju nieko tokio nebuvo. Plius, praėjo labai ilgas laikotarpis. Mes suprantam, kad verslas visada yra rizika. Visi, kurie pradeda verslą, rizikuoja, kad tas verslas nepavyks. Tai čia nėra 100 proc. garantijos, dėl to ir įstatyme nėra jokių išimčių“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
Vietnamietės lapkričio 21 dieną gavo Migracijos departamento sprendimą apie joms panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas nustoja galioti per 14 dienų, per kurias moterys turės palikti šalį.
