„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus sako, kad pastarosiomis savaitėmis bendras vandens suvartojimas Kaune šoktelėjo vidutiniškai nuo 65 tūkst. iki 75 tūkst. kubų per parą, nes gyventojai jį naudoja laistyti augalus ir pievas. Jo teigimu, problemų sukelia tai, kad žmonės daugiau vandens naudoja vienu metu, dažniausiai vakarais.
„Tas prieaugis koncentruojasi ne per visą parą, bet koncentruojasi į keturias-penkias valandas, kai yra piko metas tarp maždaug 18-22 ar 23 valandos. Čia yra ta problema, ypač privačių namų kvartaluose“, – BNS sakė R. Šulskus.
„Tą poreikį galime suvaldyt, bet kada tas poreikis atskiram kvartale išauga kartais, pavyzdžiui, turim gyvenviečių, kur piko metu padidėja du arba iki trijų kartų vartojimas, o vamzdžio skersmuo tame kvartale tai nepadidėja. (...) Toks vartojimas, koks yra pastarosiomis dienomis, tai tokio neturėjome dar“, – teigė R. Šulskus.
„Klaipėdos vanduo“ taip pat pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis kai kuriose gyvenvietėse vandens suvartojimas išaugo net tris kartus, todėl įmonė prašo gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius ne piko valandomis.
„Įprastai vandens suvartojimas per parą nesiekia 30 tūkst. kubinių metrų, tai šiomis dienomis suvartojimas išaugo keliais tūkstančiais ir perkopia 37 tūkst. kubinių metrų per parą“, – pranešime teigė įmonės generalinis direktorius Benitas Jonika.
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovė Jolita Orentaitė BNS teigė, kad per paskutines 4 savaites vandens suvartojimas Vilniuje padidėjo apie 10 procentų.
„Didžiausias vandens suvartojimas yra fiksuojamas ryte, 7-8 val., bei vakare, 17-22 val. Įprastai didžiausio vandens suvartojimo laikas keičiasi vasarai įsibėgėjus ir prasidėjus vaikų vasaros atostogoms. Tuomet didžiausias vandens suvartojimas fiksuojamas bent valanda vėliau“, – BNS teigė J. Orentaitė.
„Klaipėdos vandens“ vadovas sakė, jog dėl gausaus vandens suvartojimo vienu metu, ypač vakarais nuo 19 iki 21 valandos, kai kuriose gyvenvietėse sumažėja vandens pralaidumas tinklais: „Nepaisant to, kad esame padidinę vandens padavimo slėgį iš vandenviečių“.
Anot „Kauno vandenų“ vadovo, padidinus vandens slėgį vamzdynuose jis poreikį patenkina, tačiau iš vamzdžių iškelia daug nuosėdų ir tuomet vartotojus pasiekia gerti netinkamas, nors sveikatai ir nepavojingas vanduo.
„Kai mes didinam slėgį iš siurblinės, tai natūraliai sukyla tas drumzlumas vandens, (...) ir tada atskirose vietose yra tų nusiskundimų. Jis, aišku, nėra pavojingas, nėra toksiškų medžiagų, ten paprastai nuosėdos būna geležies, mangano oksidai, kas yra vamzdyne“, – sakė R. Šulskus.
R. Šulskaus teigimu, žmonėms skundžiantis, kad iš čiaupų bėga nešvarus vanduo, „Kauno vandenų“ brigados papildomai plauna vamzdynus.
„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, vartotojai daugiau vandens išnaudoja ne tik laistymui, bet ir gėrimui.
„Bendrovė per pastarąsias savaites užfiksavo ir padidėjusį vandens suvartojimą iš mieste įrengtų geriamojo vandens gertuvių (jų Vilniuje yra 31). Vandens suvartojimas iš šių gertuvių išaugo apie 1,5 karto“, – sakė J. Orentaitė.
Vis dėl to, jos teigimu, toks suvartojamo vandens padidėjimas stebimas kiekvienais metais, todėl įmonė tam pasiruošusi, o vartotojams tai neturėtų kelti problemų – jie gali pastebėti nebent vandens slėgio svyravimų.
Anot „Kauno vandenų“ vadovo R. Šulskaus, Lietuvoje beveik visose savivaldybėse yra tokia problema, o ją būtų galima spręsti sekant kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu – tam tikromis valandomis drausti laistyti želdynus.
„Visur yra panašiai, tik Lietuvoje mes neturim tos praktikos, kad būtų imperatyviai draudžiama vartoti vandenį tam tikru periodu želdinių laistymui, kitose šalyse tas net administracine tvarka yra draudžiama“, – teigė R. Šulskus.
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė BNS teigė, kad ši sausra savo intensyvumu visiškai nesiskiria nuo įprastų, kurios užklumpa kiekvieną vasarą. Jos teigimu, skirtumas nebent toks, kad šiais metais sausra prasidėjo anksčiau – pavasarį.
„Šiai dienai matom įtaką požeminiam vandeniui, bet tai yra tipinis toks vasaros pradžios žemėjimas, (...) nors ta sausra ir labai ankstyva ir netikėta“, – pasakojo R. Radienė.
Jos teigimu, vandens tiekimo įmonėms problemų kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo.
„Čia kaip ir prieš keletą metų mes kalbėjom, kai buvo sausra, kad greičiausiai tai yra ne dėl vandens trūkumo, o dėl tiesiog vandens tiekimo įmonių nepasiruošimo. (...) Šiandien tai irgi tiesiog vandens įmonių nepasiruošimas“, – situaciją vertino R. Radienė.
