„Kiekiu niekaip nepranoksime galimo agresoriaus. Ką reiškia specialiųjų pajėgų ar profesionalių karių būrys prieš šauktinių kuopą ar batalioną? Mano galva, turime investuoti į išmaniąsias technologijas, profesionalius karius ir būti stipresni šioje srityje, o ne bandyti kiekiu pasiekti to, ko nepasieksime“, – pabrėžia L. Gumbinas.
Ekspertas: tam buvome ruošiami jau kurį laiką
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Deivido Šlekio, jau kurį laiką buvome ruošiami šiam sprendimui – šauktinių grąžinimui. Jo teigimu, visuomenei užuominos apie tai buvo pateikiamos dar pernai metų vasarą.
„To tikrai buvo galima tikėtis, nes politikai ir kariuomenės atstovai kalbėjo ne vieną mėnesį apie tai, kad bus ieškoma būdų, sprendimų ir, jeigu nebus tiek žmonių, savanorių, ateinančių į karines pajėgas, greičiausiai bus grąžinamas šauktinių formatas. Apie tai kalbėta jau nuo pernai metų vasaros. Visi tarsi buvome ruošiami galimam sprendimui. Čia nėra nieko netikėto“, – sako D. Šlekys.
Jo nuomone, pabrėžiamas aspektas, kad šauktinių kariuomenė grąžinama tik laikinai – penkeriems metams – yra politinis sprendimas, kuris reikalingas, siekiant gauti visuomenės palaikymą, nes ne visi, ypač jaunuoliai, kurie turės tarnauti, ir jų artimieji, sutiks, kad toks sprendimas būtinas. Taip pat reikia sulaukti pritarimo iš Seimo.
„Šauktinių formatas niekada nesukelia euforijos. Penkerių metų kategorija yra saldainis, kurį gali naudoti, kalbėdamas su visuomene. Taip pat – ir su politikais. Mes labai gerai žinome, kad liberalų atstovai tikrai ne kartą yra pasakę, jog jie nėra už šauktinių formatą. Tokie siūlymai kaip laikinas sprendimas gali leisti laimėti balsus, balsuojant Seime“, – pastebi dėstytojas.
Mokinių parlamentas įžvelgia ir teigiamų, ir neigiamų aspektų
Mokinių parlamento pirmininkės pavaduotojas Deimantas Tumas, kuriam taip pat galėtų tekti tarnauti šauktinių kariuomenėje, jei Seimas pritars tokiam siūlymui, tvirtina, jog nebėgtų nuo tarnybos, jeigu reikėtų ją atlikti. Nepaisant to, D. Tumo teigimu, ir jis pats, ir Mokinių parlamentas šiame sprendime įžvelgia tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.
„Į tai žiūriu dviprasmiškai. Kaip ir visas mokinių parlamentas, įžvelgiu ir pliusų, ir minusų. Aiški problema, kad Lietuvos kariuomenei trūksta karių ir reikia kažko imtis. Įvykiai Ukrainoje taip pat ragina atsižvelgti į kariuomenės reikalus. Tačiau tai, kad versime žmogų daryti, ko jis nenori, nes neatsiranda savanorių, gali paveikti mūsų tautiškumą ir pasitikėjimą valstybe“, – sako D. Tumas.
Jam pritaria ir Šaulių sąjungos vadas, atsargos karininkas L. Gumbinas. Pats su šauktiniais ir profesionaliais kariais tarnavęs Afganistane, jis mini teigiamus šauktinių kariuomenės bruožus: turėtume daugiau karinį pasirengimą įgijusių žmonių, būtų ugdoma pilietiška visuomenė, tačiau prideda, kad tai – ne pagrindiniai argumentai, kodėl reikėtų atstatyti šauktinių kariuomenę. Jo nuomone, tai nėra pats teisingiausias sprendimas.
L. Gumbino tvirtinimu, profesionali kariuomenė ir savanoriškumo principo formuojama visuomenė yra kelias, kuris galėtų stiprinti valstybės gynybos potencialą. Jis pabrėžia, kad viešoje erdvėje išsakomi argumentai, jog reikalingas rezervas ar kad tokia kariuomenė dvigubai pigesnė yra diskutuotini.
„Kiekiu niekaip nepranoksime galimo agresoriaus. Ką reiškia specialiųjų pajėgų ar profesionalių karių būrys prieš šauktinių kuopą ar batalioną? Mano galva, turime investuoti į išmaniąsias technologijas, profesionalius karius ir būti stipresni šioje srityje, o ne bandyti kiekiu pasiekti to, ko nepasieksime“, – pabrėžia L. Gumbinas.
L. Gumbinas: neturėti kariuomenės – dar pigiau
Kariškis taip pat argumentuoja, kad nėra tiksliai paskaičiuota, ar šauktinių kariuomenė yra pigesnė. Jo teigimu, galima lengvai suskaičiuoti, kiek kainuoja valgis ar uniformos, bet tai neatspindi kariuomenės kokybės, kuri, pasak L. Gumbino, yra esmė.
„Jeigu paskaičiuosime, kad pigiau apnakvindinti ir pamaitinti šauktinį, tai nebūtinai kariuomenė atliks savo funkciją. Profesionali kariuomenė yra brangesnė, bet ji yra kariuomenė. Neturėti jokios kariuomenės – dar pigiau“, – sako kariškis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad visuotinė privalomoji tarnyba iš tiesų nėra visuotinė, nes dalis visuomenės nebus pašaukta. Tai, L. Gumbino tvirtinimu, sudaro galimybes atsirasti socialinei nelygybei. Be to, padaugės tariamų ligonių, įvairių keblumų į tarnybą pašauktiems jaunuoliams, nes, pavyzdžiui, išlaikyti darbo vietą devynis mėnesius, kol trunka karinė tarnyba, yra sudėtinga.
„Iš darbo rinkos išimame labai svarbią jaunimo dalį. Paklauskime, kaip paskaičiuoti, ar valstybei pigiau, ar brangiau, kad jauni, potencialo turintys žmonės dirba. Matau daug klausimų, kodėl vis dėlto šauktinių kariuomenė neturėtų būti profesionali kariuomenė. Tai daro [nekviečia šauktinių kariuomenės – LRT.lt] daugelis NATO šalių. Manau, kad jie turi savo argumentų, į kuriuos turėtume įsiklausyti“, – akcentuoja L. Gumbinas.
Buvęs krašto apsaugos ministras: reikalinga profesionalių karių pagalba
Buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius išreiškia nuomonę, kad nebuvo teisinio pagrindo panaikinti karinę prievolę, kuri Lietuvoje galiojo iki 2008 metų. Jo teigimu, toks sprendimas buvo nepaskaičiuotas ir dabar kyla keblumų, siekiant šią prievolę grąžinti. A. Butkevičius taip pat pabrėžia, kad, skirtingai nei manoma, pagrindinis šauktinių kariuomenės uždavinys nėra tarnauti kariuomenėje.
„Jeigu bus kviečiama tik 3,5 tūkst. žmonių, tai nesprendžiamas pagrindinis krašto apsaugos prievolės uždavinys. Šis uždavinys – toli gražu ne kariuomenė. Tai – visuomenės ugdymas, rengimas dalyvauti valstybės gynime ir krizėje. Dar kartą noriu pabrėžti, jog ginasi arba kraštą gina ne kariuomenė. Ginasi visuomenė ir valstybė. Kariuomenė yra tik vienas iš jos gynybos instrumentų“, – tvirtina A. Butkevičius.
Pasak jo, tikėtis, kad iš 3,5 tūkst. žmonių bus suagituota pakankamai norėsiančių likti tarnauti profesionalios tarnybos pagrindu, ganėtinai sudėtinga. Buvęs krašto apsaugos ministras svarsto, kad tokiu atveju galbūt būtų naudingiau skirti daugiau lėšų reklamai ir planuojamą surinkti profesionalioje kariuomenėje norinčių tarnauti žmonių kiekį prišaukti tokiu būdu. A. Butkevičius taip pat abejoja, kad grąžinant privalomosios tarnybos prievolę sprendžiami artėjančios krizės valdymo uždaviniai.
„Sunku patikėti, jog Lietuvos teritorijoje turėsime konvencinį karą. Tai, kad mūsų teritorijoje galime turėti įvairias diversinio ir teroristinio veikimo formas, gana tikėtina. Reikalinga ne prievolininkų pagalba, o profesionalių pajėgų pagalba“, – teigia A. Butkevičius.
Jo nuomone, diskutuojant apie visuomenės rengimą, prievolė yra būtina. Tačiau A. Butkevičius svarsto, kad 3,5 tūkst. žmonių pašaukimas į karinę tarnybą yra parodomasis veiksmas ir šį kartą gynybos vadovybės sprendimai yra daugiau demonstratyvūs negu atsakantys į Lietuvos gynybos uždavinius.
