Tačiau tuo investicijos į pasienio ruožo apsaugą toli gražu nesibaigs. Per 2014-2020 metus žadama investuoti dar apie 26,8 mln. eurų (apie 92,46 mln. litų). Tokia injekcija padėtų sukurti sistemą, kuri leistų pasieniečiams moderniai sergėti net apie 50 proc. Lietuvos pasienio ruožo.
Žurnalistams Kenos užkardos poste šiandien buvo parodyta moderni techninė įranga, taip pat atnaujinta vaizdo stebėjimo sistema, kuri leis užtikrinti efektyvų sausumos tranzitą tarp Lietuvos ir Rusijos.
„Sienos apsauga yra sunki užduotis, kurią palengvina tik šiuolaikinės technologijos bei laiku atliktos investicijos. Kenos užkardos postas per metus praleidžia beveik milijoną keleivių, taip pat čia pravažiuoja daug krovinių traukinių.
Sustabdyti nelegalią migraciją yra viena pagrindinių pasieniečių užduočių. Tačiau modernios technologijos jau leidžia tikrinti krovinių radioaktyvumo lygį. Jeigu šis viršija leistinas ribas, iškart gauname signalą ir priimame sprendimus“, - pasakojo Kenos užkardos posto vadas Tomas Alekna.
Tuo tarpu prie keleivinių traukinių tvirtinami GPS imtuvai leidžia realiu laiku sekti visus judančio traukinio parametrus. Sulaukus signalo, kad traukinys važiuoja per lėtai, pasieniečiams iš karto sukelia įtarimų, jog kažkas gali pabandyti iššokti iš važiuojančio traukinio ir taip nelegaliai patekti į Lietuvą.
Kenos užkardos poste praėjusiais metais į Lietuvos teritoriją buvo neįleisti 285 asmenys. Priežastys pačios įvairiausios. Dažniausiai kyla problemų dėl netvarkingų dokumentų. „Apie 30 atvejų buvo susiję su tuo, kad keliaujantys žmonės negalėjo nurodyti savo atvykimo tikslo. Pavyzdžiui, pasakydavo konkretaus žmogaus duomenis (pas kurį esą vykstama), tačiau pabandžius prisiskambinus telefonu tekdavo išgirsti nuostabos kupiną balsą. Tas žmogus būdavo bene pirmą kartą girdintis apie pas jį atvykstantį svečią“, - pasakojo T. Alekna.
Pasieniečiai taip pat turi Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Todėl dalis žmonių praėjusiais buvo grąžinta atgal, nes patikrinus Lietuvos geležinkelių persiųstus duomenis paaiškėdavo, jog konkretus negali patekti į mūsų šalies teritoriją.
Pasieniečiai taip pat atkreipė dėmesį, kad modernios technologijos nėra vieninteliai pagalbininkai. Bandant užtikrinti sienos saugumą itin padeda ir vietinės bendruomenė. „Iš penkių praėjusiais metais nelegaliai sieną kirsti bandžiusių asmenų, net du padėjo nustatyti ir sulaikyti vietos gyventojai“, - džiaugėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Štabo viršininkas pulkininkas Valentinas Novikovas.
