Praėjusią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė korupcijos suvokimo indekso tyrimus. Lietuvai skiriamas įvertinimas per metus pablogėjo 0,2 balo ir siekia 4,6. Jis rodo, kad Lietuva išlieka korumpuota šalimi. Šiemet, kaip ir pernai, mūsų valstybės ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pasipiktino tokiais tyrimų rezultatais ir dar kartą apkaltino TILS vadovą priešiškumu jo vadovaujamai Vyriausybei. Ar pagrįstai piktinasi Lietuvos premjeras?
Bernardinai.lt norėtų savo skaitytojams priminti prieš metus, 2007 m. rugsėjo 30 dieną, per LTV2 rodytos „Sankirtų“ laidos santrauką, kartą jau skelbtą mūsų dienraštyje. Pastebime, kad Socialdemokratų partijos vicepirmininko Algirdo Butkevičiaus pažadas iki galo išsiaiškinti laidoje minimą istoriją taip ir liko neištesėtas.
Lietuvos televizijos Antrojo kanalo laidoje „Sankirtos“ Darius Kuolys apie korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia kalbėjosi su Socialdemokratų partijos vicepirmininku Algirdu Butkevičiumi ir buvusiu Telšių apskrities mokesčių inspekcijos viršininku Antanu Naujoku.
D. Kuolys: Neseniai tarptautinė organizacija „Transparency International“ paskelbė pasaulio šalių korupcijos suvokimo indeksus. Lietuvos indeksas – 4,8 - per metus nepasikeitė: jis rodo, kad mūsų kraštas turi rimtų korupcijos problemų. Prieš metus „Žinių radijui“ pažadėjęs atsistatydinti, jei šis indeksas nepagerės, premjeras Gediminas Kirkilas dabar apkaltino tarptautinę organizaciją nekompetencija. Pasak jo, „viešoje erdvėje daugiau politikuojama korupcijos klausimu, negu pateikiama kokių nors konkrečių faktų“. Gal galėtume padėti premjerui tokių faktų atrasti? Pone Naujokai, ar galite atsakyti, kodėl Jūs šiandien nebesate Telšių apskrities inspekcijos viršininku? Kas nutiko?
A. Naujokas: Iš pareigų pasitraukiau ne pats. Buvau nelabai gražiai iš jų „patrauktas“ šešėlinio verslo. Pernai apskrityje vyko statybos įmonių tikrinimo akcija. Nemažai įmonių buvo stiprokai prispaustos dėl mokamų mažų atlyginimų, dėl šešėlinių pinigų. Prieš pat Kalėdas bendrovėje „Samanėlė“ inspekcijos darbuotojai atrado dokumentus, įrodančius, kad apie milijonas litų buvo išmokėta vokeliuose. Po kelių dienų pas mane apsilankė vienas gerai žinomas verslininkas ir pateikė pasiūlymą. Pasiūlymas buvo labai paprastas. Jis pasakė, kad “Samanėlė” - tai jo geri draugai, padėjo ant stalo popieriaus lapą ir pieštuką: „parašyk – kiek ir tegul šitos istorijos nebebūna“. Aš rašyti atsisakiau. Tą pačią dieną išsikviečiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, perdaviau jiems visą medžiagą, ir tą pačią dieną “Samanėlei” buvo iškelta baudžiamoji byla. Paprašiau atstovės spaudai pagal taisykles suderinti su centru, kaip informaciją apie atrastą „juodąjį“ milijoną paskelbti. Iš centro atėjo nurodymas šios informacijos neskelbti: „artėja Kalėdos, negadinkime nuotaikos“. O vėliau apskritai prasidėjo Telšių apskrityje cenzūra: apie surastus „juodus“ pinigus skelbti spaudoje buvo draudžiama. Iš karto po „Samanėlės“ istorijos, kai atsisakiau paimti kyšį, po savaitės Vilniuje buvo pradėtas mano darbo tarnybinis tyrimas. Iki tol aš neturėjau nei raštiškų, nei žodinių priekaištų. Aš iš karto atvykau į Vilnių. Vienas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų man pasakė, kad šitas tyrimas gali pasibaigti, jeigu pasitrauksiu savo noru.
D. Kuolys: O dėl ko Jums buvo siūloma trauktis savo noru, ar nepaaiškinta?
A. Naujokas: Buvo užsiminta, kad čia viskas yra kiek politizuota, kad yra iš kažkur spaudimas. Priminta, kad kai kuriems viršininkams ir baudžiamosios bylos buvo iškeltos.
D. Kuolys: O kam bylos buvo iškeltos?
A. Naujokas: Dėl bylos iš pareigų turėjo pasitraukti Kauno apskrities mokesčių inspekcijos viršininkė. Kiek pamenu, ji buvo priversta išeiti, nes tikrino „Vikondą“.
D. Kuolys: Tai buvo „Vikondos“ savininko Viktoro Uspaskicho politinės galios laikais, kai tikrinti jo įmones mokesčių inspektoriams buvo pavojinga?
A. Naujokas: Taip, tada „Vikondą“ tikrinusiai Kauno inspekcijos viršininkei buvo iškelta baudžiamoji byla. O jai pasitraukus iš darbo, byla buvo nutraukta, nes nieko nepavyko įrodyti. Man Vilniuje buvo priminta ir šita istorija, ir tai, kad iš pareigų pasitraukė visi trys Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojai.
D. Kuolys: Tai kodėl Jūs gražiai paprašytas nepasitraukėte iš pareigų savo noru? Juk Jums buvo leista aiškiai suprasti, kieno rankose Lietuvos valstybėje yra galia ir teisybė? Negi toks naivus esate?
A. Naujokas: Aš tiesiog jaučiausi teisus šioje situacijoje. Todėl nemačiau reikalo trauktis. Jei būčiau pasitraukęs, būčiau įvardintas, kaip nusikaltęs. Visuomenė būtų pamaniusi, kad esu „prisidirbęs“.
D. Kuolys: Tačiau dabar spauda ir rašo, kad esate „prisidirbęs“.
A. Naujokas: Bet rašo netiesą. „Respublikos“ informacija apversta aukštyn kojomis. Tai yra absoliutus melas.
D. Kuolys: Pone, Butkevičiau, ar nėra tam tikro paradokso? Juk tuomet, kai Dalia Grybauskaitė ir Jūs vadovavote Finansų ministerijai, pavyko sukurti pavyzdinę Valstybinės mokesčių inspekcijos sėkmės istoriją. Kaip rodo „Transparency International“ tyrimai, nuo 2002 iki 2005 metų būtent Mokesčių inspekcija iš visų Lietuvos valdžios institucijų padarė pačią didžiausią pažangą mažindama korupciją. Ir štai Jūs – finansų ministras – 2005 metais Respublikos Prezidento ir savos Socialdemokratų partijos buvote paaukotas ir atleistas iš pareigų, nes pasipriešinote ūkio ministro Viktoro Uspaskicho norui be kontrolės skirstyti ES paramos lėšas, o per 2005-2006 metus buvo pakeisti visi sėkmingai dirbusios Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai. Ar nėra keista?
A. Butkevičius: Mes Mokesčių inspekcijoje nekūrėme lietuviško dviračio, bet perkėlėme teisines nuostatas iš Vakarų Europos šalių. Daug žmonių siuntėme ten mokytis. Stengėmės, kad Mokesčių inspekcija būtų kuo labiau atribota nuo politikų. O mūsų darbas su Mokesčių inspekcijos vadovybe buvo grndžiamas pasitikėjimu.
D. Kuolys: Ar dirbusiais kartu su Jumis, o vėliau priverstais iš pareigų pasitraukti vadovais Jūs pasitikėjote?
A. Butkevičius: Taip, aš pasitikėjau. Kai specialistai žino, kad jais pasitiki, jie dirba kūrybingiau, be baimės.
D. Kuolys: Pone Naujokai, kai kurie laikraščiai leidžia suprasti, kad Jumis šiandien tik pasinaudojo blogieji oligarchai, norėdami sukompromituoti puikiai naujų vadovų tvarkomą Mokesčių inspekciją. Sakykite, ar ryšių su žiniasklaida ieškojote savo iniciatyva, ar Jus žiniasklaida susirado? Gal tikrai buvo Jumis pasinaudota?
A. Naujokas: Be abejo, su žiniasklaida kontaktų ieškojau pats, nes supratau, ypač po susidūrimo su teisėsauga, kad savo teisumą galiu įrodyti tik viešoje erdvėje. Aš daviau interviu ne vienam žurnalistui, bet mano istoriją išspausdino tik „Lietuvos žinios“.
D. Kuolys: Ir gal padarė didelę klaidą? Juk „Lietuvos žinioms“ paskelbus Jūsų informaciją, netrukus kitų dviejų dienraščių pirmuosiuose puslapiuose tuo pačiu metu pasirodė publikacijos apie tai, kad viena iš „Lietuvos žinių“ savininko įmonių neva turi rimtų problemų su Mokesčių inspekcija. Ar įsivaizduojate, kiek kažkam kainuoja tokios Mokesčių inspekciją ginančios publikacijos? Pone Butkevičiau, noriu teirautis Jūsų, ar yra normalu, kai valstybinės institucijos, užuot atsakiusios į visuomenei kilusius klausimus, pradeda brangiai kainuojančius informacinius karus. Matėme, kad taip elgėsi Valstybės saugumo departamentas parlamentinio tyrimo metu, dabar panašiai elgiasi Valstybinė mokesčių inspekcija. Beje, pakviesti ateiti į laidą ir išdėstyti savo poziciją tiek Mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius tai daryti atsisakė.
A. Butkevičius: Labiausiai gaila, kad straipsniuose kalbama apie Mokesčių inspekciją. Mokesčių inspekcijos darbas pasaulyje yra vertinamas gerai tada, kai niekas apie ją nekalba.
D. Kuolys: Pone Naujokai, bet atleidus Jus iš darbo istorija nesibaigė?
A. Naujokas: Taip, atleistas iš darbo aš rengiau dokumentus teismui dėl neteisėto atleidimo. Ir tuomet buvau iškviestas į Valstybės saugumo departamentą ir tardytas tris valandas. Tardymo metu buvo minimos kai kurių Mokesčių inspekcijos vadovų pavardės ir duodama suprasti, kad aš neieškočiau tiesos. Man taip pat buvo metami kaltinimai, kad aš galbūt esu užsienio valstybės šnipas, gabūt buvau verbuojamas.
D. Kuolys: O ar Jūs buvote kada verbuojamas?
A. Naujokas: Ne. Aš esu iš politinių kalinių šeimos. Esu taip išauklėtas, kad visada ir visur buvau už Lietuvos valstybę.
D. Kuolys: Na, gal VSD turėjo pagrindo nerimauti, kad likęs be darbo Jūs netaptumėte užsienio tarnybų užverbuotas?
A. Naujokas: Jei taip būtų buvę, pokalbis su manimi turėjo būti oficialus, kaip numatyta Operatyvinės veiklos įstatyme ir Baudžiamojo proceso kodekse. Pokalbis turėjo būti protokoluojamas, pareigūnai turėjo prisistatyti. Tačiau jie neprisistatė, tik pasakė, kad čia Užsienio žvalgybos skyrius. Nebuvo ir jokio protokolavimo. Tik labai gražiai atsisveikino: „Ponas Naujokai, mes dar susitiksime su Jumis ne vieną kartą“.
D. Kuolys: Ar buvote susitikę?
A. Naujokas: Kol kas ne.
D. Kuolys: Vis dėlto, pone Butkevičiau, kaip čia iškeltus faktus vertina valdančioji Socialdemokratų partija? Kodėl šios partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas iki šiol jų nemato? Ar partija kada nors ketina šiuos su korupcija akivaizdžiai susijusius faktus pamatyti?
A. Butkevičius: Galiu pasakyti, kad ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ne vieną kartą ministrų pasitarime yra pabrėžęs, kad į kiekvieną straipsnį apie valstybės instituciją turi būti reaguojama. Jeigu reikia, turi būti sudaryta komisija, kuri ištirtų faktus. Premjeras yra įpareigojęs ministrus tai daryti.
D. Kuolys: Tačiau ką dabar daryti ponui Naujokui? Ar jam laukti naujų pašnekesių su Valstybės saugumo departamentu? Ar valdančioji Socialdemokratų partija imsis priemonių, kad mūsų gyvenimas taptų labiau civilizuotas, kad tokių neprotokoluojamų pokalbių su anoniminiais VSD pareigūnais žmonėms nereikėtų laukti?
A. Butkevičius: Visų pirma, apskrities mokesčių inspekcijos viršininkas negali būti atleistas be finansų ministro žinios. O čia paminėti faktai būtinai kuo greičiau turi būti ištirti.
Parengta pagal Lietuvos radiją
