Adelė ir Paulius jau daugiau nei trejus metus gyvena kaime, medinėje sodyboje ir ją vis gražina. Pora stengiasi viską daryti savomis rankomis ir savo kasdienybę vadina romantine komedija.
„Į viską žiūrim iš linksmesnės prizmės, norisi perteikti ir darbus, ir gyvenimą, nežiūrėti per daug rimtai“, – kalbėjo Adelė.
Pasak jos, tvarumas jiems niekada nekėlė galvos skausmo, tiesiog kitaip gyventi pora nemoka, jie yra įpratę daiktus naudoti tol, kol tai įmanoma.
„Norisi išnaudoti viską iki paskutinio, kiek įmanoma. Nėra taip, kad specialiai taip daryčiau, man tiesiog natūraliai taip gaunasi“, – teigė ji.
Tvaria gyvensena pora siekia užkrėsti ir kitus, patarimais ir savo patirtimis jie dalinasi „Instagram“ paskyroje „Projektas namai“.
„Labai norėtųsi įkvėpti kuo daugiau žmonių ne griebti padėvėtą, sulūžusį daiktą ir išmesti, o pasvarstyti, gal galima iš jo kažką padaryti, pataisyti. Man atrodo tvarumas tame ir yra“, – kalbėjo Adelė.
Su mažiau daiktų – lengviau
Tvarumą taip pat skatinanti iniciatyvos „9 zuikiai“ įkūrėja ir fasilitatorė, Europos klimato pakto ambasadorė Sandra Galdikaitė įsitikinusi, kad tvariai gyventi skatina žinios. Tiek apie tai, kokią naudą aplinkai ir mums patiems duoda darnūs pasirinkimai, tiek apie tai, kas nutinka, kai to nedarome.
„Jei žmogus šiuos dalykus žino ir turi atjautos, jis dažniausiai ir yra sąmoningas vartotojas“, – teigė ji.
Sandrai tenka susidurti su tuo, kad žmonės savimi nepasitiki ir netvarius pasirinkimus grindžia argumentu, jog vienas pasaulio nepakeisi. Tačiau ji su tuo nesutinka.
„Prieš kokius 7 metus tolimoj šaly bekeliaudama su vienu rankinio bagažo kuprine ant pečių pastebėjau gerą jausmą, kad galiu susitelkti ne į daiktus, o tyrinėti aplinką, save, emocijas. Ir užsikabinau už to jausmo, tiek mažai turiu daiktų prasme, bet jaučiuos tokia užsipildžiusi“, – pasakojo Sandra.
Grįžusi iš kelionės ji pradėjo domėtis vartotojiškumu, aplinkos psichologija ir kitomis mokslo šakomis, tyrinėjančiomis aplinkos poveikį žmogaus savijautai. Pasirodo yra priešingai negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – su mažiau daiktų esą gyventi lengviau.
„Susimažinus spintoje esančius rūbus perpus ryte apsirengiu per 5 sekundes, man ryte nereikia dėl to sukti galvos. Aš matau daugiau privalumų nei trūkumų. Daugiau laiko galiu skirti prasmingesniems dalykams nei daiktams“, – tikino Sandra.
Tas pats galioja ir kitiems daiktams, kurių kiekį sumažinus esą daug greičiau sutvarkomi namai.
Stalą pavertė virtuve
Prieš išsikraustydami į kaimą Adelė ir Paulius gyveno mieste, tačiau esą niekada nesivaikė madų ir nejautė poreikio turėti daug naujų daiktų. Veikiau skirdavo laiko jų taisymui ar pernaudojimui. Tą pora aktyviai daro iki šiol.
Vienas iš daugiausiai sekėjų susidomėjimo sulaukusių projektų – didelės apimties konferencijoms skirto stalo perdarymas į virtuvės komplektą. Pasak Adelės, sunku sugalvoti, ko negalėtų padaryti Paulius, tad, kai kilo idėja, kaip pasidaryti virtuvės baldus pigiau, viskas pavyko dar geriau nei planuota.
„Kai nori, tai viskas galima. Mes nieko nestrateguojam. Tiesiog ateina mintis ir viskas gaunasi“, – tikino ji.
Pasak S. Galdikaitės, žiedinėje ekonomikoje viena iš itin svarbių grandžių – daiktų nuomos, perdarymo ir perdirbimo paslaugos. Esą tokių paslaugų ateityje turėtų tik daugėti.
Patarė, kaip pirkti mažiau
O štai kenčiantiems nuo priklausomybės vis pirkti naujus daiktus tvarumą propaguojančios moterys taip pat turi patarimų. Adelė pasidalino tuo, kaip pati elgiasi apsipirkinėdama internetu.
„Man labai padeda susikrovus krepšelį [internetinėje parduotuvėje] jį palikti dienai kitai ir sugrįžti vėliau ir pasižiūrėti, ar tas daiktas man tikrai reikalingas. Tada nuspręsti, ar tikrai viską pirkti, ar čia buvo emocinis noras save pamaloninti“, – patarė ji.
Sandra taip pat siūlė atsigręžti į už perteklinio vartojimo slypinčias psichologines priežastis.
„Perteklinis daiktų naudojimas arba impulsyvus daiktų pirkimas kaip apsidovanojimas yra tiesiog dopamino šuolis. <...> Jei žmogui smalsu, kodėl jis dažnai impulsyviai perka, rekomenduoju klausti savęs: ką bandau kompensuoti tais nuolat perkamais daiktais. Tai gali būti apie kažkokį vidinį skausmą, vidinę tuštumą, o gal reikėtų stiprinti savivertę. Jei viduje kažką skauda, reikėtų atsigręžti į save ir nebėgti nuo to“, – skatino ji.
Europos klimato paktu europiečiai skatinami imtis kasdienių veiksmų, tokių kaip alternatyvių transporto priemonių naudojimas, maisto atliekų mažinimas, namų apšiltinimas, ir jais prisidėti prie kovos su klimato kaita. Šia Europos Komisijos iniciatyva siekiama klimatui neutralios Europos iki 2050 m.
