Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.
SAM: dėmesys specialistų rengimui
Apie tai, ko Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja imtis mažinant eiles, pristatė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Ji pažymėjo, kad daug problemų yra kompleksinės ir sisteminės. Viena jų yra apskritai sveikatos sistemos finansavimas ir kaip mes atrodome kitų šalių kontekste.
„Vis tik šiandien akcentuosiu žmogiškuosius išteklius, duomenų atvėrimą ir skaidrumą, gydytojų darbo krūvius ir pačių pacientų įgalinimą“, – Seimo sveikatos reikalų komitete neseniai kalbėjo ji.
Pašnekovė paaiškino, kad SAM šiandien daro žingsnis, kad būtų parengta tiek ir tokių specialistų, kokių reikia gyventojų ateities poreikiams patenkinti.
„Jau yra performuota nacionalinė visuomenės sveikatos specialistų rengimo užsakymo formavimo tvarka. Keičiamas ir studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas, teikiamas prioritetas tiems specialistams, kurių labiausiai trūksta. Taip pat yra keičiama pačių rezidentūros bazių pasirinkimo prioritetizavimo tvarka, kad gydytojai rezidentai galėtų dalį savo studijų atlikti ir įgūdžių įgyti ne tik didžiuosiuose miestuose, o ir rajonuose“, – dėstė O. Vitkūnienė.
Ji pridūrė, kad taip pat ieškoma lėšų specialistams pritraukti, ypač tiems studentams, kurie yra kilę iš tam tikrų regionų, kad būtų ryšys su gimtuoju kraštu, vystomas pakopinių kompetencijų įdiegimas, darbo užmokesčio patrauklumo didinimas bei kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo galimybės.
Pacientai koncentruojasi keliuose miestuose
Nors atsakingų institucijų duomenys rodo, kad Lietuva turi pakankamai daug gydytojų ir mažai slaugytojų, žiūrint, kaip jie pasiskirsto 10 apskričių kontekste, didžiausia gydytojų koncentracija yra Kaune ir Vilniuje, šiek tiek jų kiekis auga ir Klaipėdoje.
„Tai ir pacientų srautai augiausiai orientuojasi į šiuos miestus ir didžiausios eilės ten, kur didžiausias specialistų patrauklumas, geriausia įstaigų reputacija ir pan. Siekiant pritraukti specialistus ir į kitus regionus numatomas specialistų pritraukimo projektas – apie 14 mln. iš Europos Sąjungos lėšų“, – nurodė SAM atstovė.
Ji išskyrė dar vieną daug dėmesio viešoje erdvėje sulaukusį klausimą – duomenų atvėrimą ir skaidrumą.
„Viena e.sveikatos priemonių yra išankstinė pacientų registravimo (IPR) sistema. Puikiai suprantame, kad IPR neišspręs eilių klausimo, bet tai yra vieta, kur visos įstaigos, specialistai gali susitarti, kokias paslaugas perka valstybė, kaip jas deklaruojame skaidriai Lietuvos gyventojams, paciento laikus, kad galėtume matyti ir skaidrumą, darbo krūvius, patekimo laiką, jo stebėseną, specialisto paiešką, paciento neatvykimo stebėjimą, kuris vėlgi yra viena iš kompleksinių priežasčių dėl pacientų laukimo eilių“, – aiškino O. Vitkūnienė.
Ji pasidžiaugė, kad naujausiais praėjusio mėnesio duomenimis, situacija dėl laikų skelbimo IPR yra pagerėjusi: „Matome, kad vizitų šeimos gydytojų bendruomenėje beveik trečdaliu padaugėjo, lyginant su spalio mėnesiu. Kas džiugina, kad pacientai, kurie registravosi patys, tendencija yra didėjanti.
Šiandien turime 8–12 proc. pacientų, kurie neatvyksta į gydymo įstaigą, neužima jų darbo laiko, o pasinaudoja suteiktu instrumentu ir gali paslaugai užsiregistruoti patys. (...) Su gydytojais specialistais taip pat yra gerėjanti vizitų deklaravimo tendencija lapkričio mėnesį.“
SAM atstovė nurodė, kad sumanymas ateityje turėti duomenų atvėrimą ir skaidrumą – tai yra švieslentės projektas, kuris dar yra pilotuojamas: „Tikimės, kad nuo kitų metų turėsime atvirus duomenis, kad galėtume palyginti, kaip sekasi atskiroms įstaigoms.“
Viltis deda ir į reformą
Pasak jos, siekiant dar pagerinti patekimą pas šeimos gydytojus, suplanuota ir sveikatos sistemos reforma: „Pagrindinė mintis yra ta, kad daugiau šeimos gydytojo komandos narių galėtų atlikti jų funkcijas, daugiau bendradarbiauti su visuomenės sveikatos biurais ir socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis.“
Kalbama ir apie atvejo vadybininko diegimą, administracinės naštos mažinimas. Pasak O. Vitkūnienės, svarbus dalykas – nuotolinių konsultacijų plėtojimas, ypač tarp gydytojo ir gydytojo specialisto.
„Tada galbūt ir pacientui ne visada reikėtų vykti, užtektų nuotolinės konsultacijos. Šalia tobulinamas ir finansavimo modelis“, – kalbėjo ji.
Nors įstatymais numatyta, kad pas gydytoją specialistą pacientas turėtų patekti per 30 dienų, realybė, deja, kitokia. Daugiausiai tenka laukia pas gydytojus hematologus, kardiologus, endontologus ir kitus specialistus. „Čia vėlgi ieškoma sprendimų, kaip būtų galima gerinti eilių valdymą. Dideles viltis dedame į reformą, užtikrintų bazinių paslaugų užtikrinimą savivaldybėse, kad tik sudėtingais atvejais pacientai vyktų į kompetencijos centrus, dienos paslaugų plėtojimas“, – vardijo specialistė.
SAM atstovė kvietė ir pačias gydymo įstaigas peržiūrėti pacientų registravimo tvarkas, viešinimo ir informavimo priemones, kas kur kada turi patekti, kas kur budi, kur galima atšaukti vizitus ir panašiai.
Ji pabrėžė, kas tikrai padėtų įstaigoms – pranešimas apie neatvykimą, kas įtvirtinta ir įstatymu, kad per 24 valandas pacientas apie tai turėtų pranešti. „Ir čia yra gerų patirčių, tai ir skambučių centrų kūrimas, priminimas apie artėjančią konsultaciją, kai ir pasyvios medicinos einama į proaktyvią mediciną“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.
Taip pat raginama didinti sveikatos raštingumą, dalyvauti prevencinėse programose, kad ateityje būtų išvengta sunkesnių susirgimų.
Siūlo naujovę, kad pacientas greitai gautų patarimą
Tuo metu Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius pasiūlė įsteigti specialią skambučių liniją ar tarnybą, kuri pirmoji galėtų patarti pacientui. Tai, jo teigimu, padėtų nukrauti pacientų srautus gydymo įstaigose.
„Reikia suteikti pacientams galimybę pasiskambinti bet kuriuo paros metu arba parašyti šiuolaikinėmis bendravimo priemonėmis kažkokiu adresu, kur jis galėtų gauti labai trumpą, bet kvalifikuotą patarimą, ką jam šiuo metu daryti.
Nes pacientui, kuriam sutriko sveikata, jis nežino, ką daryti, kam tą problemą adresuoti. Tikrai reikia sudaryti tokią galimybę, kad problemą galėtų adresuoti kažkam – ar paskambinęs 1808, ar kažkur parašęs. Tai tokią tarnybą ar padalinį tikrai vertėtų Lietuvoje įkurti. Mano galva, tai šiek tiek sumažintų pacientų srautą į pačias gydymo įstaigas“, – siūlė jis.
Taip pat VLK direktorius sutiko su gydytojų pasiūlymais, kad reikia pacientams sudaryti galimybę registruotis pas gydytojus ilgesnį nei 30 dienų laikotarpiui: „Yra užsienio šalių, kur galima užsiregistruoti ir metus į priekį.“
Palankiai G. Kacevičius vertino ir pasiūlymus dėl siuntimų keitimo tvarkos. „Liberalizuoti tam tikrą siuntimų tvarką ir siuntinėjimą, kai užprogramuoti tie siuntimai, tikrai yra realios galimybės. Žinoma, tą darant ir liberalizuojant paciento vaikščiojimą po specializuotą sveikatos priežiūrą reiktų nepamiršti vieno svarbaus dalyko – visgi pagal mūsų sistemą šeimos gydytojas yra paciento koordinatorius. Tai gal ten, kur tai nenukenčia, galima eliminuoti šeimos gydytoją, bet kur tas koordinavimas svarbus, to pamesti nereikėtų“, – pastebėjo VLK direktorius.
