Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Europos Sąjungai (ES) Rusijos agresijos akivaizdoje trūksta kalbėjimo vienu balsu, problemiškas yra ir lėšų paskirstymas, pastebi Šakių miesto verslininkai. Šakiečių teigimu, Lietuvos politikai nesugeba veiksmingai išnaudoti Europos Parlamento (EP) nario mandato.
„Aš buvau iš tų optimistų, kurie manė, kad Rusija gali tapti normalia valstybe. Tačiau šių dienų įvykių akivaizdoje tenka suprasti, kad taip nėra ir nebus. Saugesnė jaučiuosi dėl to, kad Lietuva yra NATO narė, o ne todėl, kad priklausome ES, nes nepanašu, kad ES skirtų pakankamai dėmesio bendrai šalių narių gynybai“, – penktadienį po 10-mečio ES minėjimo Šakių bibliotekoje kalbėjo Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė.
Vieningos pozicijos ir požiūrio į ES narių saugumą teigė pasigendantis ir Šakių savivaldybės tarybos narys, sporto klubo „Audra“ vadovas Kęstutis Smirnovas. Pasak jo, Rusijos grėsmių akivaizdoje visa Europa, o ne pavienės šalys, turėtų kalbėti vienu balsu ir priešintis V. Putino agresijai, tačiau to nematyti.
LRT.lt pašnekovo teigimu, ES turi ir daugiau trūkumų, vienu jų K. Smirnovas įvardijo nevienodai paskirstomas lėšas.
„Mūsų ūkininkai turėtų gauti tokias pat išmokas, kaip ir kitos ES šalys, bet taip nėra. Pastangas čia privalo dėti mūsų atstovai EP. Tačiau kai jie kandidatuoja, atrodo, atstovauja mūsų interesus, bet kai patenka į EP, mes jų nebematome ir nebegirdime. Atėjus kitiems rinkimams, jie vėl iš kažkur nusileidžia. Gal ne visas jų darbas ir gali būti matomas, tačiau turi pasijusti mūsų gyvenimo kokybės pagerėjimu“, – kalbėjo K. Smirnovas.
Turime mokėti pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis
ŠaKių gyventojai teigia, kad buvimas ES pateisino tuos jų lūkesčius, kurių turėjo prieš 10-metį, stojant į ES, o netapusi Sąjungos nare Lietuva nebūtų taip sparčiai progresavusi.
„Mano tėvų karta vis sako, kad „prie ruso buvo geriau“, tačiau tikiuosi, kad ši pozicija pasikeis. Dažnai, diskutuodama šiuo klausimu, pabrėžiu tai, kad jei visuomet būtume gyvenę Europoje, jau šiandieną būtume pasiekę kur kas daugiau“, – sako D. Palukaitienė.
K. Smirnovas taip pat tvirtai įsitikinęs, kad nors problemų ES esama, o Lietuva ne visas galimybes išnaudoja efektyviai, su kitomis posovietinėmis šalimis, kurios nėra ES narės, savęs lyginti nereikėtų. „Į tuos laikus ir tokią gyvenimo kokybę mes tikrai nenorėtume grįžti. ES mums yra kur kas geriau, be to, turime galimybių susikurti sau dar geresnes sąlygas“, – pabrėžė pašnekovas.
Kaimo turizmo sodybos vadovas Arūnas Danielius pažymėjo, kad buvimas ES nare Lietuvos gyventojams atvėrė galimybes keliauti, pažinti Europą ir visavertį gyvenimą kurti Lietuvoje.
„Kol sienos dar buvo uždaros, teko lankytis Jugoslavijoje. Tuomet į kiekvieną kavinę, viešbutį ar neregėtą daiktą žiūrėdavome su didele nuostaba. Kaip stebuklą tuomet iš ten parsivežiau krepšinio aprangą ir kedus. Kai sienos atsivėrė, tarp šalių neliko didelio skirtumo. Dabar visko turime patys. Aš mėgstu keliauti ir vertinu galimybę tai nevaržomai daryti“, – mintimis dalijosi verslininkas.
Savo ruožtu D. Palukaitienė buvo kritiška Lietuvos ir vietos valdžios sugebėjimui efektyviai panaudoti ES lėšas bei tam, kaip išnaudojamos buvimo ES nare galimybės.
„Kalbant apie regioną, Lietuvai tapus ES nare, investicijų čia taip pat atėjo. Turime daug sutvarkytų dvarų, bet dvarai negeneruoja pajamų. Galbūt ateityje investicijos bus išnaudojamos racionaliau, bus plėtojami kokie nors projektai ir renovuoti dvarai kurs pridėtinę vertę, tačiau kol kas taip nėra. Apskritai, kai kurie pokyčiai, kurie, tarkime, leido pagerinti sąlygas verslui regione, ne visi gali būti tapatinami su buvimu ES. Be to, ES intencijos galbūt yra ir geresnės, tačiau vietinė politika, korupcija neleidžia pasiekti pačių geriausių rezultatų“, – kalbėjo D. Palukaitienė.
