„Jau dabar Rusijos kariniai pajėgumai yra tris kartus didesni, negu kad buvo, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą prieš trejus metus. Ir visa tai vykstant aktyviam karui“, – pirmadienį paskelbtame interviu portalui „15min“ sakė ministrė.
Pasak jos, Rusija plečia savo karinę pramonę, efektyviai bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu, yra pajėgi ne tik kariauti Ukrainoje, bet ir tuo pat metu atstatinėti savo pajėgumus bei plėsti juos.
„Rusija vykdo savo karinių pajėgų reformą, plečia savo personalo skaičių, vysto savo karinę pramonę ir daro tai labai sparčiai. Europai reikėtų irgi paspartėti šioje srityje“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Tuo momentu, kai sustoja frontas Ukrainoje arba sulėtėja tiek, kad praradimai iš Rusijos pusės ženkliai sumažėja, akumuliavimas pajėgumų, reikalingų kitiems karo etapams, galimai su su kitomis šalimis, paspartėja, nes tuo pat metu jiems nebereikia ir kariauti, ir savo pajėgumo atkūrinėti, o didžiąją dalį gali skirti pajėgumo auginimui“, – teigė ji.
2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invazijai, Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą krašto apsaugai.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
