Sąjūdžio, gimusio prieš dvidešimtmetį iš viešai reiškiamų laisvės, tiesos, lietuvių kultūros ir tautos išsaugojimo reikalavimų, dvasia yra gyva iki šiol. Tai parodė šeštadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamojo Suvažiavimo dvidešimtmečio minėjimą susirinkę LPS nariai, rėmėjai ir visuomenės veikėjai, rašo „Respublika“.
„Sąjūdis buvo ne tik politika ir ne tik tiesė kelią į valstybingumą. Sąjūdis kiekvieną geros valios žmogų palietė asmeniškai primindamas, kad jis turi savo Tėvynę, Tautą, savo tikėjimą ir savo žmogiškąjį orumą“, - iškilmingame minėjime sakė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Sąjūdis - idealas
Pasak prezidento, Sąjūdis priminė, kad yra tikrasis solidarumas, tikroji žmonių bendrystė ir viena didžiulė, darni lietuvių tauta.
„Tai netruko patvirtinti mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-oji. Tai sutelkė ir visuose pasaulio kraštuose gyvenusius lietuvius. Todėl Sąjūdžio suvažiavime ir mitinguose, Baltijos kelyje ir Sausio 13-osios kovoje kartu buvome visi: ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir išsibarstę po visą pasaulį“, - sakė V.Adamkus.
Prezidentas apgailestavo, kad ne visas Sąjūdžio pamokas mums pavyko išmokti: iškovoję neįtikėtiną istorinę pergalę, nugalėję galingiausią XX a. imperiją, mes išsigąstame netikrų pavojų.
„Sąjūdis, siedamas pačias įvairiausias politines pažiūras, vieningai siekė Lietuvos laisvės. Manau, kad todėl jis ir šiandien tebėra geriausia moralios ir kultūringos politikos, pilietinio solidarumo ir tolerancijos mokykla. Sąjūdis ir šiandien mums - politinės veiklos idealas, iš kurio turime mokytis, kaip, būdami skirtingi, turime siekti bendros gerovės ir bendrų tikslų“, - sakė prezidentas.
Sąjūdis - fenomenas
Sąjūdžio garbės pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, Sąjūdžio nariais yra tie, kurie jais jautėsi, jaučiasi ir kurie širdimi ir veiksmais dalyvauja Sąjūdžio veikloje.
„Prieš dvidešimt metų padarėme didelių dalykų. Atėjome ir trinktelėjome šį tą nauja. Ir tas nauja nuskambėjo plačiai - ir ne tik Lietuvoje. Sąjūdis buvo ne tik organizacija, tai buvo tiesiog reiškinys - fenomenas. Dvasinis, moralinis reiškinys. Atgimimas. Už tiesą, už laisvę, už padorumą, už kitokią Lietuvą“, - prisiminimais dalijosi V.Landsbergis.
Anot profesoriaus, Sąjūdžio susikūrimas Europos istorijoje buvo unikali situacija - taip pat kaip ir valstybės atkūrimas, kai ji dar tebebuvo okupuota.
Susirinkusieji gausiais aplodismentais pasitiko vieną Sąjūdžio kūrėjų - poetą Justiną Marcinkevičių. Poetas kalboje pabrėžė, kad itin svarbu yra išlaikyti Sąjūdžio dvasią.
„Ne sykį esu girdėjęs klausimą: kur dingo Sąjūdis? Galiu atsakyti, kad jis niekur nedingo. Jis čia. Gal salė ne tokia erdvi, gal mes šiek tiek palinkome į senatvę, bet aš tikiu, kad Sąjūdžio dvasia, kurios buvo pilni Vilniaus sporto rūmai ir visa Lietuva, gyva širdyse“, - sakė J.Marcinkevičius.
Padėka už buvimą kartu
Apie Sąjūdžio fenomenalumą kalbėjo ir minėjime dalyvaujantys užsienio svečiai.
„Kiekvienas politinis veikėjas - tiek Rytuose, tiek Vakaruose - žada pokyčius. Tačiau mes, estai, latviai ir lietuviai, žinome, kad tikri, pagrindiniai pokyčiai yra įmanomi tik kai juos palaiko visa tauta. Jūs ir mes pradėjome neįmanomą misiją, ir mums pavyko ją įgyvendinti“, - sakė Estijos Parlamento Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Ennas Eesmaa.
E.Eesmaa Sąjūdžio iniciatoriams V.Landsbergiui, Kazimirai Danutei Prunskienei, Romualdui Ozolui, Kazimierui Motiekai ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui atvežė padėkos medalius.
Vienas iš Latvijos liaudies fronto pirmininkų Dainis Ivanas prisiminė Baltijos kelią. „Buvo rankos, kurios rado viena kitą. Brolybė, vienybė, laisvė - tai, ką prieš dvidešimt metų išsikovojo visos tautos. Mes buvome, esame ir būsime kartu“, - sakė D.Ivanas.
Svečių kalbos
Romualdas Ražukas, Latvijos liaudies fronto vadovas:
Simboliška, kad aš, lietuvis, galėjau tapti Latvijos liaudies fronto vadovu. Bendradarbiavimas su Sąjūdžiu buvo pats paprasčiausias dalykas. Aš negaliu įsivaizduoti mūsų veiklos Latvijoje be profesoriaus V.Landsbergio idėjinio skrydžio, be R.Ozolo filosofinių traktatų, be Č.Juršėno analizės, be Andriaus Kubiliaus milžiniško organizatoriaus talento, be Petro Vaitiekūno kelionių į Pietų Kaukazą, Ukrainą, Baltarusiją, kad mobilizuotų visus mūsų bendraminčius.
Malgorzata Kasner, Varšuvos universiteto Tarpdisciplininių studijų instituto dėstytoja:
Aš prieš dvidešimt metų pirmą kartą į Lietuvą atvažiavau studijuoti lietuvių kalbos. Atvažiavau į valstybę, kurios dar nebuvo žemėlapyje. Lietuva gimė mano akyse. Nuo to laiko jaučiu, kad tapau jūsų gražios valstybės piliete. Atleiskite, bet taip jaučiuosi. Aš universitete dėstau šiuolaikinę Lietuvos istoriją, ir kai mano studentai klausia, iš kur į Lietuvą atėjo pokyčiai, sakau, kad visų pirma iš dvasios. Buvo tokie laikai, kai žmonės mokėjo skristi. Lietuvių skrydis buvo aukštas ir greitai atvedė į nepriklausomybę.
Stanislavas Šuškevičius, buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas:
Dvidešimtmetis - didelė sukaktis. Atrodo, viskas vyko tik vakar, o šiandien aš atvažiavau į laisvą valstybę. Man gėda prisipažinti, bet aš pavydžiu jums. Pavydžiu baltu pavydu dėl jūsų sėkmės ir dažnai klausiu, kodėl jums pavyko (išsikovoti laisvę - red. past.), o mums - ne. Manau, kad dėl išsilavinusių ir inteligentiškų žmonių, kurie nepabijojo išsiveržti iš šio siaubingo rato. Ir jei dabar jūs sakote, kad Lietuvoje ir Latvijoje gyventi negera, tai aš jums labai linkiu aplankyti Baltarusijos kaimą. Bet mes stengiamės eiti jūsų keliu.
Dvasia – mūsų jėga
Poeto Justinos Marcinkevičiaus kalba, pasakyta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo Suvažiavimo dvidešimtmečio minėjime.
Jaudinuosi žiūrėdamas į jus. Ne sykį esu girdėjęs klausimą. Supykusio žmogaus klausimą: kur dingo Sąjūdis? Šiandien aš galiu atsakyti: Sąjūdis niekur nedingo. Jis čia. Gal salė ne tokia erdvi. Gal mes šiek tiek pasislinkome į kitą pusę, t.y. į senatvę, bet aš tikiu, kad Sąjūdžio dvasia, kurios tada pilni buvo Vilniaus sporto rūmai, - ir ne tik rūmai, bet ir visa Lietuva, o svarbiausia - pilnos buvo mūsų širdys, - yra gyva.
Tai yra didžiausia mūsų jėga šiandien, kuri yra reikalinga. Be kurios neapsieis ir neapsieina mūsų gyvenimas. Klauskime ten, kur regime neteisybę. Kalbėkime, siekime tiesos ir teisingumo. Socialinio ir politinio teisingumo.
Neužmirškime, kad gyvenimas - tai ne vien tik atskiras kiekvieno iš mūsų gyvenimas, bet gyvenimas yra šito pasakiškai didelio organizmo - Lietuvos - gyvenimas. Šitame gyvenime niekada nebus per daug nei meilės, nei tikėjimo. Niekada nebus per daug pasiryžimo ir pasiaukojimo. Viso to, ko buvo pilnas mūsų gyvenimas prieš dvidešimt metų.
Šiandien šito aš ne sykį pasigendu. Pasigendu regėdamas įvairiais būdais siekiančiųjų praturtėti, įvairiomis priemonėmis tvirtinančiųjų ir įtvirtinančiųjų savo galią visuomenėje, nusivylimą. Girdėdamas ir matydamas.
Išlikime, būkime dar. Sąjūdžio žmonės Lietuvai reikalingi šitame sudėtingame pasaulyje, kuris kiekvieną dieną, kiekvienais metais vis pateikia mums naujų išmėginimų.
Noriu, kad visiems jums būtų gera. Kad visus jus gaubtų mūsų dėmesys ir meilė. Noriu perskaityti eilėraštį, parašytą taip pat prieš dvidešimt metų. Tiesa, jau po Sąjūdžio.
Jis gal daugiau atskleidžia to meto nuotaikas, to meto mūsų darbus, žygius ir tikėjimus. Aš jį esu skaitęs jau ne sykį, leiskite ir šiandien man prisiminti.
Diena atrištom akim.
Tauta - iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atgimt -
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Pašauk ją. Pašauk atsitiest
Ir laisvę išskleist kaip esmę.
Štai mes, ir mūsų tik tiek -
Kiek buvo ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
Sudygę augimui ir brandai
Ant žemės gyvi ir po ja
Paženklinti lietuvybės randais.
Prie savo kalbos prikalti,
Prie istorijos prirakinti.
Žmonės, jūs nekalti,
Jūs tik labai iškankinti.
Bet jau esam atrištom akim
Ir kaip vėliava jau pakilę.
Lietuva, leisk mums atgimt,
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.
Ačiū.
Sąjūdžio deklaracija
Prieš dvidešimt metų susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis atliko savo pagrindinį tikslą: atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tačiau per aštuoniolika metų nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo mūsų valstybė vis dar yra gana toli nuo Sąjūdžio idealų įgyvendinimo. Svetimųjų priespaudą pakeitė savos valdžios, susijusios su stambiu verslu, savivalė. Svetimųjų atneštą neteisingumą pratęsė šių dienų teismų ir teisėsaugos institucijų, slaptųjų tarnybų nesiskaitymas su valstybės bei jos piliečių interesais. Retas aukšto rango valstybės ir valdžios pareigūnas sulaukia deramo atlygio už valstybei ir jos piliečiams padarytus nusikaltimus, už žalą valstybei. Tokie nusikaltimai slepiami, prisidengus valstybės ir tarnybine paslaptimi, o jeigu kada nors būna ir išaiškinami, tai šie pareigūnai išvengia atsakomybės, sulaukę senaties termino. Sąžiningi pareigūnai, kad ir kokiose valdžios institucijose jie dirbtų, vis dar yra užgožti tų, kuriems korupcija, piktnaudžiavimas valdžia, neteisingumas yra tapę gyvenimo norma ir kasdienybe, jų klestėjimo ir įtakos valstybėje garantija. Vis dažniau įstatymai mūsų valstybėje gina valdžios ir su ja glaudžiai susijusių „grupės draugų“ interesus ir atsisuka prieš piliečius, kurie siekia pažaboti šią savivalę, kovoja už viešo - piliečių - intereso viršenybę. Sąžinę, patriotizmą, meilę Tėvynei, tautai neretai išstumia savanaudiškumas ir susirūpinimas savimi. Sąjūdžio laikų vienybę dėl svarbiausių tautos interesų įgyvendinimo pakeitė asmeniniai ir grupiniai interesai. Turint daugumą Seime, net akivaizdžiai savanaudiški tikslai ir siekiai atvirai įteisinami įstatymais.
Prisimindami prieš dvidešimt metų paskelbtos Sąjūdžio geros valios pareiškimą, teigiame, kad ir šiandien, kaip ir tada prieš dvidešimt metų, turime būti pasiryžę siekti tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą. Į kiekvieną konkretų žingsnį, įgyvendinant Sąjūdžio idealus, visada atsakysime geros valios dvasia, nes mes esame Lietuva ir mūsų ateitis - Lietuva.
Kviečiame burtis visų kartų sąjūdininkus ir visus, kurie neabejingi tam, kas vyksta. Siekusius laisvės savo tautai Sąjūdžio metais ar dar iki Sąjūdžio ir tuos, kurie prisidėjo vėliau, sužavėti Sąjūdžio idealų ir siekiantys sukurti tikrai pilietinę ir demokratinę visuomenę. Kviečiame burtis visas pažangias tautos, visuomenės, piliečių pajėgas, seną ir jauną, gyvenančius mieste ir kaime. Tautos ir piliečių interesai turi tapti mūsų valstybės prioritetu kiekviename Lietuvos kampelyje. Kviečiame užmiršti praeities nesantaiką, jeigu buvo, įžeistas ambicijas ir drauge bendromis pastangomis siekti Lietuvos, kuria galėtume didžiuotis visi. Padėkime valdžiai, jeigu ji bus pasiryžusi įgyvendinti Sąjūdžio idealus, nepritarkime tiems, kurie mūsų idealų atsisakys.
Ir valdžia klauso tik vieningos bei stiprios tautos. Mūsų laisvė nuo visų negandų yra vienybėje.
Priimta Sąjūdžio suvažiavime, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo Suvažiavimo 20-ąsias metines.
Vilnius, 2008 11 08
Agnė Vaitasiūtė
