Del Latviu gatves nesuku galvos, neramu tik, kad tautiniai mulkiai kultura sucentralizavo zymiai daugiau, nei buvo prie ruso. Sajudzio kulturoje vis dar nera, mes kulturininkai tampame partizanais.

Ei, Latvių gatvės pasiuntinuke, nekalbėk už Lietuvių Tautą.

LIETUVAI LABIAUSIAI REIKIA TVARKOS IR TEISINGUMO ,BET NE LANDSBERGIZMO.

labai socialdemoktarinė. Valio. Tik siekim to ne tik žod-iais, bet realiais darbais. O dabar panašu - viskas vyksta priešingai...

Sąjūdžio nemirė, ji atliko savo darbą, o dabar miega

Štai it praėjo šis puikus reginys. Malonu buvo matyti jaunų šiauliečių iš Rėkyvos būrį.Tai jie-Lietuvos ateitis-ačiū vadovams ugdantiems juos patriotizmo dvasia. Tai tikri Mokytojai.
Pabendravom su senais bendražygiais , pasiklausėm Adamkaus, Lansbergio, kitų daug Lietuvai nusipelniusius vyrų kalbų, pakalbinau A.Kubilių prieš jam išlekiant į TS_LKD Tarybos posėdį-matos, kad nusiteikęs rimtai dirbt, tartis ir susitart su koalicijos partneriais. Tik nelabai supratau, kas ten per velnias įsikūrė per Asociacija" Lietuvos Sąjūdis", gal kas galėtumėt paaiškint? Biskį nugąsdino toks ilgas išėjusių anapilin sąrašas. Jei valdžion patekę sąjūdininkai ir konservatoriai būtų taip branginę žmones kaip brangina ir rūpinas jais brazauskininkai, šiandien galbūt jų būtų daugiau išlikę, kitokia būtų ir Lietuva-truputį šiltesnė, truputį žmoniškesnė, kur žmonės moka kalbėtis ir susikalbėti. Kaip Sąjūdžio pradžioj, kai nelabai žiūrėjom į spalvas, labiau į tai, ką žmogus darė. Ir čia man patiko estų svečio apdovanojimas K.Prunskienei, nes Lietuvoj ant jos visus šunis karia, o žmogus yra ir gero padaręs. Bet man vis vien šventė. Nes to ką visi jautėm Sąjūdžio dienomis niekas iš mūsų neatims. O tai šildo tarpusavio rietenose išvargintą sielą...

Lietuvos Sąjūdžio dvasia - mirė...dėl trupinio aukso,gardaus valgio šaukšto...