Tai, anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato vadovauti Vyriausybei, leistų sutaupyti lėšų – būtų atsisakoma dalies darbuotojų, taip pat būtų galima atsisakyti brangių pastatų, kurių vertę lemia jų vieta ir paveldosauginės savybės, bet ne praktiškumas ir patogumas.
„Mes tikrai kalbame apie galimybę visas ministerijas (...) perkelti į vieną pastatą, vieną instituciją, taip taupant tiek labai didelį kiekį besidubliuojančio aptarnaujančio personalo ir transporto, nekalbant apie visus išlaikymus ir logistinius dalykus“, – portalo 15min.lt konferencijoje ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Jis aiškino, kad tam tinkamą pastatą būtų galima išsinuomoti.
„Aš nemanau, kad reikia mums statyti, tiesiog žiūrėti reikia, kokios yra galimybės nuomotis“, – teigė S.Skvernelis.
„Valstiečiai“ laikosi pozicijos, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos būtų perkeltos į Kauną. Anot S.Skvernelio, daugiau valdžios institucijų galėtų atsirasti ne tik Kaune, bet ir, pavyzdžiui, Klaipėdoje.
„Iš tikrųjų žiūrėsime, kokios yra galimybės ir kokios yra institucijos tam pačiam Kaune, kokios yra galimybės galbūt kalbant apie žuvininkystės ūkį, departamentą – jis gal turėtų visgi atsirasti, jeigu mes norime būti jūrinė valstybė, Klaipėdoje. Ar ten nėra, žmonių, kurie galėtų darbuotis? Potencialas yra didžiulis, yra ir universitetas, rengiantis to profilio specialistus“, – kalbėjo kandidatas į premjerus.
Pasak S.Skvernelio, institucijų darbas ne Vilniuje nebūtinai didins valstybės valdymo išlaidas.
„Dėl ministerijų logistikos – jeigu mes iš tikrųjų kalbame realiai apie norą ne turėti Vilnių ir likusią Lietuvą, bet Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir regionus, mes tuos žingsnius privalome daryti. Ar tikrai bus kaštai didesni negu dabar išlaikymas? Aš manau, kad bendroje sumoje tikrai bus mažiau“, – dėstė jis.
GPM pertvarka bus pakanki uždirbtantiems iki 1 tūkst. eurų
Kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis tvirtina, kad artimiausiu metu nebus esminės mokesčių reformos, tačiau neatmeta galimybės greitai pertvarkyti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei įmokas „Sodrai“ .
„Pradžioje tikrai yra galimybės numatytos subalansuoti ir pertvarkyti darbo apmokestinimo sistemą. Šiandien turime „Sodros“ mokestį su darbdavio ir darbuotojo dalimi, gyventojų pajamų mokestį, įvairius papildomus mokesčius - kalbu apie privalomą sveikatos draudimą, tai yra visiškas jovalas. Šioje vietoje įvedus iš esmės du mokesčius - gyventojų pajamų mokestį, sugeneruojant kitus smulkesnius mokesčius, ir ne „Sodros“, o pensijų draudimo mokestį, pasikeistų tarifai ir atsirastų tam tikras progresyvumas“, - naujienų portalo 15min.lt konferencijoje kalbėjo S.Skvernelis.
„Iš esmės beveik niekam (mokesčiai - BNS) nedidėtų, tiems, kurie daugiau uždirba, galbūt 1-2 procentiniais punktais reikėtų daugiau mokėti, bet bendras tarifas iš tikrųjų būtų palankus tiems, kurie uždirba iki 1 tūkst. eurų“, - pridūrė „valstiečių“ kandidatas į premjerus.
„Valstiečiai“ siūlo tokio naujojo gyventojų pajamų mokesčio, į kurį būti apjungtas ir dabartinis 6 proc. privalomasis sveikatos draudimo (PSD) mokestis bei dalis socialinio draudimo mokesčių, tarifą padidinti nuo 15 iki 29 procentų. GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas.
„Šie žingsniai, iš esmės nedarant revoliucijos, o pakeitus patį mokesčių administravimą, leidžia iš karto prognozuoti nuo 35 iki 60 eurų galimybę daugiau gauti“, - tvirtino S.Skvernelis.
Tačiau jis konkrečiai neatsakė, kiek laiko gali prireikti šiems pakeitimams įgyvendinti.
„Tai pirmi žingsniai, kurie gali būti mokestinėje sistemoje padaryti. Tai daugiau administravimo pakeitimai, tikrai nereikalaujantys pusės metų laikotarpio. Bet faktas, kad iš tikrųjų tam turi būti labai pasiruošta“, - teigė S.Skvernelis.
Anot jo, sprendimai dėl nuodugnios mokesčių sistemos pertvarkos bus priimami, atsižvelgiant į visų suinteresuotų pusių argumentus.
„Tikrai kalbėsime tiek su tuo pačiu verslu, aš tikrai noriu žinoti, kas jiems iš mokestinės pusės labiausiai trukdo dalintis savo sukauptu gėriu su darbuotojais, nes tai yra dalybos iš esmės (...) Ir jeigu mes priimsime sprendimus dėl mokesčių, tai tikrai bus daroma socialinio dialogo keliu ir įsigaliojimas jų bus tikrai ne anksčiau kaip po pusės metų, o dar geriau - po 12 mėnesių“, - pabrėžė S.Skvernelis.
LVŽS kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas BNS yra teigęs, kad anksčiausiai mokesčių permainų galima tikėtis nuo 2018 metų pradžios. Anot jo, bus vertinama ir progresinių mokesčių galimybė, bet tai priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti tiek partijos viduje, tiek su koalicijos partneriais.
