Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.
Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29,057 mlrd. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011-aisiais. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18,759 mlrd. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. litų.
Pasak I. Šimonytės, šis biudžeto projektas įgyvendina artimiausio laikotarpio Lietuvos finansų politikos tikslą – sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau Mastrichto kriterijaus, tai yra 3 proc. BVP. Ministrė priminė, kad, pagal Lietuvos atžvilgiu pradėtą perviršio deficito procedūrą, tai įpareigota atlikti 2012 metais.
Pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą, I. Šimonytė sakė, kad nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,8 mlrd. litų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Atitinkamai valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų planuojamos 18,7 mlrd. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto – 11 proc., palyginti su šių metų planu. Iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – tikimasi gauti 18 mlrd. litų, t. y. apie 82 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos.
2013-2014 metais Lietuvai projektuojamas maždaug 3,5 proc. augimas.
Kitais metais siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams, o ją palikti šildymui ir 5 proc. – vaistams. Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio, sieksiančio apie 3,4 mlrd. litų. 2012 metų biudžeto pajamas ketinama didinti šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms ir cigarilėms. Pajamos iš pelno mokesčio 2012 m. prognozuojamos 1,3 mlrd. litų.
„Prisimindama labai madingą praėjusių metų biudžeto pateikimo klausimą apie neapskaitytą ekonomiką, nors pateikdama 2012 m. biudžeto projektą ir neišskiriu mokesčių administravimo užduoties, iš karto atsakau kandumą norėsiantiems pademonstruoti klausėjams – ne, Vyriausybė neatsisakė nei planų, nei darbų mažinti neapskaitytos ekonomikos mastus. Nors prieš metus salėje buvo galybė dvejojančių ir net atvirai besišaipančių, šiandien jau matyti, kad 2011 m. biudžeto pajamų surinkimas atspindi ne vien palankesnę ūkio plėtrą, bet – ir tai reikšminga dalimi – ir mažėjančią nedeklaruotos veiklos dalį. Tas faktinis rezultatas jau sustiprino mokesčių bazę, “nugulė„ į šių metų biudžeto pajamų plano numatomą vykdymą“, – teigė ministrė.
Kaip numato Seimo Statutas, parlamentarams posėdyje išklausius Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą, jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti.
Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.
Valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 15 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui ir Audito komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir savo nuomonę bei siūlymus dėl jų iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.
Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
Pajamų planas – optimistinis
Vyriausybės nuomone, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs 4,7 proc., darbo užmokestis – 5,5 proc., „Sodros“ pajamos – 7 proc., o nacionalinio biudžeto pajamos – 10 proc.
Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, toks optimizmas yra gana keistas ir remiasi neaišku kuo. „Tarptautinis valiutos fondas planuoja kuklesnė BVP augimą – iki 3 proc. Darbo užmokestis šiemet augo 2,5 proc. ir nėra aišku, kodėl jis kitąmet turėtų augti dvigubai. Manau, planuodama pajamas Vyriausybė neatsižvelgė į gan neraminančias pasaulines tendencijas, bylojančias apie galimą naują recesijos bangą. Vyriausybei arba Finansų ministerijai atrodo, kad viskas labai gerai. Tiesa, išlaidų dalyje tokio optimizmo nematyti, tad biudžeto skaičiavimus pavadinčiau šiek tiek šizofreniškais“, – sakė jis.
A. Butkevičius: nesueina skaičiai
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė dar tik analizuojantis pateiktus skaičius, bet jau radęs neatitikimų skaičiuose. „Matau, kad planuojamas pajamų augimas iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) yra užaukštintas. Valdantieji neplanuoja labai didelio darbo už-mokesčio augimo – tik apie 5 procentus, taip pat ir naujų darbo vietų žada tiki apie 20 000. Tuo tarpu, pajamų iš GPM tikisi net 14 proc. didesnių nei 2011 metais. Tai yra gana keista“, – sakė A. Butkevičius.
Pasak A. Butkevičiaus, neaišku kodėl 2012 metais tikimasi pusės milijardo dividendų iš valstybės valdomų įmonių, kai 2011 m. tas skaičius buvo tik apie 70 mln. „Kažkokiu būdu laukiama 250 mln. iš bendrovės „Visagino atominė elektrinė“. Kas tai bus – nežinia. Gal bus turtas parduodamas, bet tuomet viskas turėtų keliauti į privatizavimo fondą. Į daugelį klausimų dar neatsakyta“, – pastebėjo jis.
I. Šimonytė tiki 4,7 proc. augimu
Tuo tarpu, finansų ministrė I. Šimonytė teigia, kad nurodytos BVP augimo apimtys - realios: „Nepaisant susilpnėjusio pasitikėjimo eksporto rinkų augimo perspektyvomis, Lietuvos prekių eksportas pastaraisiais mėnesiais augo gana sparčiai, todėl 2011 m. rugsėjo mėn. Finansų ministerijos atnaujintame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas nepakitęs bendrojo vidaus produkto augimas 2011 m. – 5,8 proc. Nors ES ekonominio augimo perspektyvos išlieka rizikingos, tikimasi, jog ES šalys narės ir ECB vykdys ūkio valdymo politiką, kuri leis formuotis palankioms prielaidoms Lietuvos ūkiui augti toliau. 2010 metų III ketvirtį akivaizdžiai prasidėjo investicijų atsigavimas, kuriam tęsiantis šiais ir ateinančiais metais būtų sukaupta pakankamai gamybinių pajėgumų, užtikrinančių 4,7 proc. BVP augimą 2012 metais, kaip ir buvo prognozuojama 2011 m. kovą. Atsižvelgus į šiuo metu suformuotus ES paramos panaudojimo planus ir darbo jėgos mažėjimą 2013–2014 metais projektuojamas maždaug 3,5 proc. augimas."
Biudžeto projektas skaičiais: mažiausiai išleisime kultūrai
Nacionalinių lėšų (be ES paramos) asignavimai pagal sritis
Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 17 mlrd. 230 mln. litų nacionalinių lėšų (2011 m. skirta 14 mlrd. 502 mln. litų). Socialinio draudimo fondo, iš kurio finansuojamos pensijų, ligos ir motinystės bei kitos išmokos, išlaidos 2012 metais sudarys 13 mlrd. 974 mln. litų, iš kurių Sodros mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd. 428 mln. litų. Pagrindinai išlaidos šiai sričiai kitąmet didės dėl pensijų atkūrimo į prieškrizinį lygį – beveik 0,5 mlrd. litų. Taip pat bus grąžintos pensijų nepriemokos už 1995–2002 m.
Be to, socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 224,1 mln. litų nacionalinio biudžeto asignavimų. Per savivaldybes skiriamoms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyta 770,4 mln. litų.
Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 389 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų (2011 m. 5 mlrd. 559 mln. litų). Iš švietimui skiriamų lėšų, pedagogų, apimant ikimokyklinį, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas darbo užmokesčio fondas sudarys apie 2,7 mlrd. litų.
Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 669 mln. litų nacionalinių lėšų (2011 m. skirta 4 mlrd. 597 mln. litų). Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 372,6 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis., kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir Sodros bei VMI administruojamos įmokos, lėšomis finansuojama visa Lietuvos sveikatos sistema ir gyventojams teikiamos sveikatos paslaugos. Medicinos darbuotojų atlyginimams sveikatos priežiūros įstaigose atitenka 75 proc. šių įstaigų PSDF lėšų, kas sudaro per 2 mlrd. litų, vaistų ir medicinos priemonių kompensavimui numatyta 636,9 mln. litų.
Ekonomikai planuojama skirti 2 mlrd. 866 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų (2011 m. skirta 2 mlrd. 459 mln. litų). Ūkio ministerijos kuruojamos srities programoms 2012 metais numatoma skirti 152,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos bus naudojamos verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, skatinimui ir verslo aplinkos gerinimui.
Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 387 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūros gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.
Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 958,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, šios lėšos bus naudojamos kaimo rėmimo programos priemonėms finansuoti, paramos iš Europos Sąjungos fondų bendrajam finansavimui, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti ir kt. Žemės ūkio ministerijai numatoma papildomai skirti 125 mln. litų nacionalinėms papildomoms tiesioginėms žemės ūkio išmokoms mokėti už 2011 m.
Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikos formavimui, valstybės naftos produktų atsargų kaupimui, sustabdytos Ignalinos atiminės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.
Aplinkos apsaugai ketinama skirti 581 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų (2011 m. skirta 670 mln. litų). Aplinkos ministro valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžeto projekte planuojama skirti iš viso 534 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.
Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais planuojama skirti 1 mlrd. 619 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų (2011 metais skirta 1 mlrd. 590 mln. litų). Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų, policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitų tarnybų išlaikymui, teismų išlaikymui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 1 mlrd. 537 mln. litų.
Gynybai siūloma skirti 1 mlrd. 74 mln. litų (2011 m. skirta 1 mlrd. 048 mln. litų), iš Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų. Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 932 mln. litų (2011 m. skirta 924 mln. litų).
Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 24 d., antrojo – gruodžio 6 d. Priėmimas numatomas gruodžio 8 d.
