Staigus sulėtėjimas mažmeninės prekybos srityje ir taip pat krintantys pasitikėjimo rodikliai rodo, kad pragyvenimo krizė taip pat pasiekė ir rytinę Europos dalį, kur žmonės susiduria su skaudžia realybe. Pagrindinė to priežastis – dviženklė infliacija, suvalganti žmonių pajamas, ir 15-22 proc. augančios maisto kainos, augantys energijos kaštai.
Kiekvienam namų ūkiui susiduriant su finansiniu išbandymu, analitikai jau dabar mažina bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklių prognozes, taip pat įžvelgiama rizika, kad visą Europą apims recesijos banga.
Šeimos pradėjo veržtis diržus. Štai lenkai renkasi trumpesnes atostogas, čekai stengiasi mažiau išleisti restoranuose, dar kiti ieškosi antro darbo. Tuo metu Vengrijoje, kur vien tik maisto kainų metiniai infliacijos rodikliai birželio mėnesį pasiekė 22,1 proc., šalies piliečiai stengiasi leisti mažiau pinigų maistui ir dažniau perka ilgo galiojimo prekes, nes forinto valiutos nuosmukis padidino importuojamos produkcijos kainas.
„Vieną dieną aš užėjau į kepyklą, o duona kainavo 550 forintų. Kitą dieną kaina išaugo iki 650 forintų. Dieve mano!“ – sušuko 73-erių metų Lajos, apsipirkinėdamas turgavietėje, esančioje šiauriniame Estergomo mieste netoli Dunojaus upės.
Žilabarzdis Lajos nepasakė savo pavardės, tačiau, stovėdamos prie dviračio, tepaminėjo, kad maisto kainų augimo banga privertė panaudoti daugiau pinigų iš sukauptos pensijos, todėl, jo teigimu, dabar jis nebepajėgs sumokėti didesnių komunalinių mokesčių, kurie turėtų padidėti po to, kai šalies valdžia praėjusį mėnesį panaikino kainų lubas vadinamiems „didesnio suvartojimo“ namų ūkiams.
Dėl šios priežasties vyriškis priverstas griebtis papildomų alternatyvų.
„Namus galima šildyti ne tik dujomis, bet ir naudojant medieną, kadangi turiu koklinę krosnį. Tad kartu su žmona mes persikelsime gyventi į vieną kambarį, užkursime krosnį, pasiimsime šiltus megztinius ir žiūrėsime televizorių būtent tokiu būdu“, – kalbėjo Lajos.
Visoje Vengrijoje mažmeninės prekybos pardavimų augimas birželio mėnesį, palyginus su geguže, sumažėjo nuo 10,9 proc. iki 4,5 proc., tuo metu baldų, elektronikos prekių pardavimai smuko 4,3 proc. Tai rodo, kad prieš rinkimus premjero Viktoro Orbano vyriausybės įvestos mokesčių lengvatos bei fiskalinių pervedimų poveikis išblėso.
Lenkijoje mažmeninės prekybos pardavimai taip pat parodė smukimo ženklus – palyginus su gegužės mėnesiu, prekyba birželio mėnesį sumenko nuo 8,2 proc. iki 3,2 proc. Tuo metu pokyčiai Čekijos mažmeninės prekybos srityje lėmė, kad pardavimų smukimas, neįskaitant automobilių ir motociklų prekybos apimčių, birželio mėnesio duomenimis, per metus sumenko 6 proc., gegužę smuko 6,6 proc.
„Namų ūkiai reikšmingai sureagavo į didėjančias pragyvenimo išlaidas, todėl poreikis naudoti skirtingus daiktus pradėjo taip pat mažėti“, – svarstė Budapešte įsikūrusio ING banko analitikas Peteris Virovaczas.
Remiantis Vengrijos centrinio banko atliktos apklausos duomenimis, komerciniai bankai mano, kad išduodamų paskolų skaičius antrąjį pusmetį sumažės, o kreditavimo sąlygos taps griežtesnės nei buvo iki šiol.
Diržų veržimasis
Vidaus paklausai sulėtėjus, kylant palūkanų normoms, vyriausybei stengiantis sumažinti išlaidas, o bendrovėms susitaikant su didėjančiomis išlaidomis, manoma, kad Vidurio Europoje antrąjį šių metų pusmetį ekonomikų augimas sulėtės, o 2023 metais ir dar labiau.
„Citigroup“ teigia, kad Vengrijos ekonomikos augimas šiais metais gali priartėti prie 5 proc., tačiau yra rizikų, kad kitąmet šalis patirs finansinį nuosmukį, tad ekonominis augimas gali tesiekti vos 1 proc.
„Egzistuoja rizika, kad ilgai truksiantis aukštų kainų energijos laikotarpis dviženklę infliaciją lems ir 2023 metams, o atnaujintos euro zonos namų ūkių prognozės rodo smukimo rizikas", - sakoma „Citigroup“ ataskaitoje.
Vengrijos centrinis bankas iki šiol prognozuoja 2-3 proc. ekonomikos augimą ateinantiems metams, tačiau atnaujintos prognozės bus skelbiamos rugsėjo mėnesį.
Tuo metu Lenkijoje, remiantis vyriausybės prognozėmis, tikimasi, kad šiais metais šalies ekonomika išlaikys 3,8 proc. augimą, o kitąmet sumenks iki – 3,2 proc.
Čekijos centrinis bankas, kuris vienas pirmųjų paskelbė apie didėsiančias palūkanų normas, metų sandūroje prognozuoja ekonominį nuosmukį, kadangi dar 2022 metų paskutinį ketvirtį yra numatomas finansinis susitraukimas iki 0,4 proc., o 2023 metų pirmąjį ketvirtį prognozuojama, kad ekonomikos augimas sieks 1 proc.
„Pagal dabartinį scenarijų numatomas nedidelis ekonominis nuosmukis – techninė recesija, du ketvirčius iš eilės patiriant trijų mėnesių laikotarpio nuosmukį. Tai būtų „sveika“ recesija, kuri padėtų sumažinti infliacinius rodiklius“, – teigė šalies centrinio banko vadovas Alešas Michlis.
Nors šią vasarą vis dar tikimasi, kad turizmo sektorius išsilaikys pakilime, remiantis kelionių svetainės Noclegi.pl pastebėjimu, Lenkijos piliečiai atostogoms išleidžia mažiau pinigų.
„Matome, kad šį sezoną kelionių laikotarpis trumpėja vidutiniškai viena diena, o rezervacija įprastai nukeliama likus paskutinei akimirkai“, – kalbėjo Noclegi.pl ekspertė Natalija Jaworska.
Be to, priduriama, kad lenkai pastaruoju metu taip pat išleidžia mažiau pinigų maistui.
Surinkti duomenys iš mokėjimo paslaugas restoranams teikiančių bendrovių, tokių kaip „Sodexo“, parodė, kad išlaidos maistui taip pat mažėja ir Čekijoje. STEM apklausų agentūros surinkti naujausi duomenys taip pat atskleidė, kad birželio mėnesį 80 proc. Čekijos namų ūkių dėl sparčiai didėjančių išlaidų energijai stengiasi riboti pirkinių sąrašą. Remiantis Čekijos statistikos tarnybos atlikta apklausa, pastebima, kad šalies vartotojų pasitikėjimas liepą pasiekė naujas žemumas.
Tuo metu GKI ekspertų grupės tyrimas rodo, kad Vengrijos vartotojų pasitikėjimo rodiklis liepos mėnesį taip pat pasiekė žemiausia lygį nuo pat 2020 metų balandžio mėnesio, kai šalį sukrėtė pirmoji COVID-19 pandemijos banga.
Martinas Hulovecas, 43 metų čekų filmų prodiuseris, sakė, kad jis šiuo metu nesijaudina dėl savo pajamų, tačiau nerimastingai žvelgia į tai, kas laukia ateityje.
„Sudėtingas laikotarpis, su kuriuo negalėčiau susitvarkyti iš karto, kol kas manęs dar nepasiekė, tačiau ta diena ateis. Aš tikrai pradėsiu taupyti energijos išteklius, be jokios abejonės, nepirksiu naujų daiktų savo vaikams, drabužių ar sporto įrangos. Tokius daiktus galima įsigyti už pusę kainos iš antrų rankų‘, – sakė M. Hulovecas.
Be kita ko, M. Hulovecas žiemos metu taip pat rečiau įjungs šildymą savo namuose.
