NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jeigu Rusija pamėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.
„Iš tikrųjų esu labai įkvėptas šiandienos susitikimo, nes labai daug šalių padarė labai, labai tvirtų ir konkrečių sprendimų bei pranešė apie savo indėlį į šiuos keturis batalionus“, – J.Stoltenbergas sakė žurnalistams per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
Tokie įsipareigojimai yra „tvirto kaip uola mūsų sąjungininkų palaikymo transatlantinė demonstracija“, pabrėžė jis.
Jeigu pasiruošimų tempas išliks kaip dabar, koviniai daliniai bus pasiųsti į minėtas keturias šalis kaip planuota – ateinančių metų pradžioje, pridūrė Aljanso lyderis.
Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija liepą susitarė vadovauti batalionams, kuriuos sudarys maždaug po tūkstantį karių. Šioje programoje dalyvaus 24 kitos NATO sąjungininkės, prisidėsiančios įvairiais komponentais – transportu, ryšių priemonėmis ir karo medikų grupėmis.
Pasak J.Stoltenbergo, prie Kanados vadovaujamo bataliono Latvijoje prisidės Albanija, Italija, Lenkija ir Slovėnija.
Vokietijos vadovaujamas batalionas Lietuvoje sulauks palaikymo iš Belgijos, Kroatijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Norvegijos.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad Lietuvoje kuriamame tarptautiniame NATO batalione bus ir tankų, ir pėstininkų kovos mašinų.
„Iš tikrųjų, vokiečiai čia atvažiuos su pėstininkų kovos mašinomis, taip pat su tankais“, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Olekas po NATO gynybos ministrų posėdžio.
Danija ir Prancūzija padės Britanijos vadovaujamam daliniui Estijoje, o Rumunija ir Britanija prisidės prie JAV vadovaujamo bataliono Lenkijoje.
J.Stoltenbergas pažymėjo, kad šie įsipareigojimai rodo, kad batalionai bus „tvirti, daugiašaliai ir parengti koviniams veiksmams“.
Jų dislokavimas turi pasiųsti „nedviprasmišką žinią – NATO yra vieninga. Ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš jas visas“, sakė generalinis sekretorius.
J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras, pažymėjo, kad sąjungininkai taip pat vykdo savo įsipareigojimus dėl rumunų vadovaujamo dalinio, turinčio sustiprinti saugumą Juodosios jūros regione – panašiai kaip Baltijos regione.
Jis pakartojo, kad NATO simetriškai reaguoja į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą ir suintensyvėjusią karinę veiklą prie Aljanso sienų.
Blokas imsis visų priemonių, kurios jam atrodys būtinos, bet taip pat lieka atviras dialogui su Maskva, o tai ypač svarbu padidėjusios įtampos laikais, pažymėjo J.Stoltenbergas.
