Per Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykius perbėgo ne viena katė. Pastaruoju metu JAV vidaus politikoje aktualūs tyrimai dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimuose, Rusija švaistosi kaltinimais Vakarams dėl Vladimiro Putino opozicionierių skatinimo. Po Donaldo Trumpo inauguracijos pasaulis baiminosi, kad JAV ir Rusija taps sąjungininkėmis, juo labiau, kad pats D. Trumpas ne kartą teigė norintis palaikyti draugiškus santykius su Maskva.
Santykiai vystėsi nenumatyta linkme
Politologai ir apžvalgininkai 2017-aisiais tikėjosi glaudesnio Rusijos ir JAV bendradarbiavimo, manyta, kad D. Trumpas šiuo klausimu bus aktyvesnis. Tačiau Lietuvos karo akademijos docentą Giedrių Česnaką milžinių santykiai nustebino.
„Iš esmės tie santykiai nelabai ir pakito, nes susitikimai tarp prezidentų nedavė kažkokių pokyčių, o galima įvardinti ir Rusijai įvestas sankcijas liepos mėnesį, kurios yra netgi labiau negatyvus signalas. Reikia pabrėžti, kad tas nesuvaldomumas, kuris atrodė įmanomas 2017 m. pradžioje, vis dėlto nepasitvirtino, nes administracijai D. Trumpo, kad ir kiek ji ten keitėsi, jiems pavyko suvaldyti dalinai prezidentą“, - tv3.lt kalbėjo G. Česnakas.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad santykiai vystėsi netikėta linkme, nes JAV vykdomas tyrimas dėl Rusijos įtakos prezidento rinkimuose užvaldė žiniasklaidos dėmesį.
„Iš Rusijos pusės mes lyg ir žinome, kad norėta, jog D. Trumpas laimėtų. Kaip suprantu, Rusija tikėjosi, kad bus kažkiek geriau, kai D. Trumpas bus išrinktas dėl sankcijų Ukrainos kontekste. Bet ta viltis padėta į šalį, nes gan greitai po inauguracijos prasidėjo visokie įtarinėjimai, gandai dėl Rusijos kišimosi“, - tv3.lt sakė D. Jakniūnaitė.
D. Trumpas šoka ne pagal savo dūdelę
D. Trumpas netruko pagarsėti savo dažnai neapgalvota ir atgarsius pasaulyje sukeliančią komunikacija socialiniuose tinkluose. Galbūt dėl to vadeles į savo rankas perėmė jo administracija. G. Česnakas atkreipia dėmesį, kad kalbėdamas nepasiruošęs, neskaitydamas suflerio D. Trumpas yra labiau spontaniškas ir matyti jo žinių apie tarptautinius santykius spragos.
„Pareiškimų pradžioje buvo visokių, ypač „Twitter“, tačiau, ką rodo stebėjimas visų metų, kad pareiškimai pareiškimais, bet kai reikia imtis atsakingos ir nuoseklios politikos, akivaizdu, kad JAV prezidentas yra sukontroliuojamas, suvaldomas, aplinka yra ganėtinai stipri, neleidžianti nukrypti pernelyg. Tą galima matyti netgi naujojoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje, priimtoje ne taip seniai“, - pastebėjo G. Česnakas.
Tam pritaria ir D. Jakniūnaitė. Jos teigimu, kalbėdamas improvizuotai D. Trumpas pasisako švelniau, bet JAV valstybės ir gynybos departamentai nori užtikrinti griežtesnę JAV politiką Rusijos atžvilgiu, todėl komunikacija dažniau kontroliuojama.
„Aš matau įtampą tarp administracijos ir paties D. Trumpo požiūrių, panašu, kad jie bando perimti iniciatyvą užsienio politikos formavimo srityje. Bent jau pirmosios užuominos, kad norisi, jog JAV turėtų tvirtesnę, griežtesnę politiką Rusijos atžvilgiu. Tai manyčiau, kad tokia pozicija, bandymas parodyti, kad nėra JAV minkšta Rusijos atžvilgiu, išliks“, - teigė D. Jakniūnaitė.
Rinkimai Rusijoje sukels intrigų
Vienas svarbiausių politinių įvykių kitąmet, iš kurio turbūt neverta tikėtis staigmenų – Rusijos prezidento rinkimai. Visai neseniai aršiausiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui uždrausta kandidatuoti į šalies prezidentus, tačiau šis aktyviai ragina rinkėjus boikotuoti artėjančius rinkimus.
Neverta atmesti galimybės, kad rinkimai Rusijoje turės įtakos V. Putino ir D. Trumpo santykiams. G. Česnakas prognozuoja, kad artėjant rinkimams V. Putinas sieks parodyti, jog yra stiprus lyderis, pasirengęs bendradarbiauti lygiomis sąlygomis, kad ir kas bebūtų kitų valstybių vadovai.
„V. Putinui šiuo atveju reikia parodyti jo stiprybę, parodyti, kad jis pasirengęs dirbti su kitais partneriais, sąjungininkais, kad ir kas bebūtų, ir aš nemanau, kad gerai jam dabar eskaluoti kažkokius konfliktus. Geriau būti tuo taikos balandžiu, taikos vanagu gal labiau ir palaikyti tuos santykius vien tam, kad gaivintų ekonomiką, susigrąžintų, plėstų investicijas“, - sakė G. Česnakas.
Augant skatinimui boikotuoti rinkimus, D. Jakniūnaitė numato, kad Rusija visais įmanomais būdais stengsis didinti rinkėjų aktyvumą.
„Viskas bus daroma, kad aktyvumas būtų kuo didesnis, čia atsiranda ir nauji kandidatai, ir taip toliau. Manau, kad Rusijai svarbu neparodyti, kad JAV gali turėti įtakos jos vidaus politikai. Per daug būtų pavojinga įsijausti ir kaltinti JAV, kad nepavyko rinkimuose, nebent tikrai kažkas radikalaus įvyktų, ko aš negalėčiau prognozuoti“, - kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Tuo tarpu G. Česnakas mano, kad dėl galimų nesėkmių rinkimuose, pavyzdžiui, mažo rinkėjų aktyvumo, Rusija mėgins kaltinti Vakarus dėl informacinio karo.
Ko laukti 2018-aisiais?
Kitąmet D. Jakniūnaitė prognozuoja didžiąją metų dalį besitęsiantį tyrimą dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis milžinėms – bendradarbiavimas tarptautiniais klausimais. O Šiaurės Korėja, pasak docentės, bus svarbiausias kitų metų tarptautinės politikos klausimas.
„Labai svarbu suvokti, kad kai kuriais klausimais reikės koordinuoti veiksmus su Rusija užsienio politikos kontekste. Būtent šitas aspektas neleis visiškai atsiriboti nuo Rusijos, ją nustumti. Tai išeina makalynė – viduje visiškai politinis procesas sugriaunamas, bet reikia bendradarbiauti Sirijos ir Vidurinių Rytų kontekste. Panašu, kad atsiranda tam tikra valia iš naujo bandyti spręsti Ukrainos procesą, kuris nevyksta. Aišku, jokios draugystės, artimumo aš neprognozuočiau, bet bus bandymų pokalbį paversti konstruktyviu“, - sakė pašnekovė.
Atviros konfrontacijos tarptautinėje aplinkoje neprognozuoja ir G. Česnakas. Nebent, priduria jis, įvyks kažkas netikėto, kas sugriaus visas prognozes.
„Akivaizdu, kad vyks kažkokios diskusijos, gali kilti įtampų dėl Irano, nes Trumpas nori užimti griežtesnę poziciją, jo atžvilgiu Rusija oponuos, Europa nėra tokia griežta. Gali kilti politinių, diplomatinių konfliktų dėl Šiaurės Korėjos, priklauso nuo to, kaip griežtai laikysis savo politikos JAV, Rusija. Tai yra tų galimybių kažkokios didesnės įtampos, bet nemanyčiau, kad jos potencialiai galėtų virsti labai stipria konfrontacija“, - prognozavo G. Česnakas.
