Leidinys pateikia ekspertų, kurie pasidalijo savo įžvalgomis ir prognozėmis dėl tebesitęsiančių konfliktų Ukrainoje bei Sirijoje, ar galimo karo tarp JAV ir Šiaurės Korėjos nuojautų, nuomones.
Ukrainos konfliktas
Konfliktas Ukrainoje tarp valdžios kariuomenės ir Rusijos palaikomų separatistų (taip nurodyta teksto originale, red. past.), jau nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių – įskaitant ir 2,5 tūkst. civilių. Maža to, savo namų neteko apie 1,6 mln. ukrainiečių.
Anot agentūros „Reuters“, beveik 450 kilometrų nusitiesusi fronto linija užima trečiąją vietą pasaulyje pagal užminuotų laukų skaičių, ir per pirmuosius 9 mėnesius ten žuvo ar buvo sužeisti 103 taikūs gyventojai.
Kol viso pasaulio dėmesys yra užimtas realiu ar angažuojamu nacionalistinių nuotaikų augimu Vakarų šalyse, Sirijos konfliktu, Šiaurės Korėjos raketų bandymais ir kitais klausimais, apie karą Ukrainoje daugelis paprasčiausiai ir pamiršo. Tačiau jis vyksta iki šiol.
„Konfliktas tęsiasi pilnu pajėgumu, – savo interviu leidiniui „Newsweek“ teigė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas E. Herbstas. – Nuo 2014-ųjų balandžio nebuvo nė vienos dienos, kuomet Ukrainoje nevyktų susidūrimai. Nuo tol kasdien fiksuojami mažiausiai du paliaubų režimo pažeidimai“.
Nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino priešingų teiginių, J. E. Herbstas tvirtina, kad šiuo metu Ukrainos teritorijoje dislokuoti keli tūkstančiai rusų karių. „Rusija kariauja prieš Ukrainą, – teigia „Atlantic council“ ekspertas. – Ukrainos rytų gyventojai nebūtų pradėję maišto prieš savo valdžią“.
Anot J. E. Herbsto, šis konfliktas dabartiniu metu yra pasiekęs aklavietę, nes Ukraina pasirodė esanti stipresnė ir atkaklesnė, negu tikėjosi Rusija, o Kremlius nenori inicijuoti plataus masto puolimo.
Tačiau, ar yra kokia nors viltis, kad karas baigsis 2018-aisiais? J. E. Herbstas daug vilčių tam nesuteikia.
„Visa tai užtruks kelerius metus, tikėtina, net 10 metų ar daugiau“, – pareiškė jis. Tačiau jis pridūrė, kad laikas šiuo atveju, tikėtina, yra Ukrainos pusėje. Tos ekonominės sankcijos, kurios buvo įvestos Rusijai sukėlus konfliktą Ukrainoje, anksčiau ar vėliau suduos galingą smūgį, ir Putinas, jeigu jam pavyks išsirinkti 2018-aisiais, galų gale bus priverstas nutraukti rusišką kampaniją Ukrainoje.
„Ukrainos liaudis – didžioji dauguma – įsitraukusi į šią kovą. Jie suvokia, kad Rusija užgrobė jų teritorijas, ir jie nori jas susigrąžinti“, – aiškina J. E. Herbstas. Tuo metu Rusijos valdžia tokio plataus palaikymo iš liaudies nesulaukia.
„Tai karas tarp Ukrainos tautos ir Kremliaus, – paaiškino jis. – Dėl to Ukraina yra ištvermingesnė, už Kremlių“.
Sirijos konfliktas
Visa griaunantis, kruvinas konfliktas Sirijoje siaučia jau daugiau nei penkerius metus.
Nuo pat jo pradžios 2011-aisiais, turimais JT duomenimis, kare jau žuvo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, o Sirija tapo pagrindiniu pabėgėlių šaltiniu pasaulyje. JT pabėgėlių reikalų agentūros teigimu, šiuo metu pabėgėlių iš Sirijos skaičius siekia 5,4 mln. žmonių.
Kai kurie ekspertai šį konfliktą vadina pilietiniu karu, nes jis prasidėjo kaip konfliktas tarp pajėgų, ištikimų prezidentui Basharui al Assadui, ir prieš valdžią nusiteikusių grupuočių. Tačiau šis karas greitai peraugo į sudėtingą konfliktą, kuriame dalyvauja begalė konkuruojančių grupuočių, įskaitant ir džihadistus. O patį B. al Assadą, be viso kito, kaltina karinių nusikaltimų prieš savo paties tautą vykdymu.
Šalyje vyraujantis chaosas sukūrė idealias sąlygas iškilti „Islamo valstybės“ grupuotei, kuri užgrobė milžiniškas teritorijas Sirijoje ir kaimyniniame Irake. Nors Sirijoje ir Irake ISIS smogikai iš esmės jau buvo sumušti, visas šis reiškinys išlieka rimta problema. Kovos Sirijoje tęsiasi, o ekspertai įsitikinę tuo, kad artėjančiais metais mums nedera tikėti karo veiksmų nutraukimo.
Į klausimą, ar gali šis karas baigtis 2018-aisiais, Vašingtono karo studijų instituto specialistė Jennifer Cafarella atsakė, kad, deja, toks scenarijus atrodo itin menkai tikėtinas.
„ISIS yra pasirengusi bei gebanti tęsti savo partizaninę veiklą. „Al Qaeda“ turi kariuomenę Sirijos vakaruose, ir ji nusiteikusi sugrąžinti karą į Sirijos miestus ir atgaivinti savo judėjimą Sirijos rytuose, – aiškino ekspertė. – B. al Assado režimas visiškai priklauso nuo Rusijos ir Irano tiekiamų šiitų grupuočių, kurios atlieka puolamąsias ir gynybines operacijas, tačiau režimas vis dar tikisi susigrąžinti sau visas šalies teritorijas“.
Maža to, pasak politologės, šiuo metu apie jokį taikų konflikto sureguliavimo net ir nekalbama: tas „diplomatinis kelias“, kurį siūlo Rusija, Iranas ir Assadas, – tai apgavystė, kurios pagrindinė užduotis yra ta, kad būtų galima kaip įmanoma ilgiau išsaugoti B. al Assado režimą.
„Assadas niekada nedemonstravo pasirengimo vykdyti derybas tomis sąlygomis, kurios galėtų būti priimtinos opozicijai. JAV nepadarė nieko, kad įtikintų jį to neišvengiamumu. JAV atsitraukė, leidus Rusijai ir Iranui palaikyti jo režimą“, – aiškino J. Cafarella.
Jeigu kalbėtume apie ateitį, tai JAV vaidmuo vis dar išlieka neaiškus, ir D. Trumpo administracijai teks atsakyti į daugelį klausimų. „Viskas, ką Amerika šiuo metu pasiekė kovoje su ISIS, gali netrukus pavirsti niekuo, – pažymėjo J. Cafarella. – Mes galime išsaugoti tai, ką mes atkariavome, ir tuo remtis, tačiau tam reikės blaiviai įvertinti rizikas ir reikalavimus, bei nepervertinti mūsų galimos naudos. Iki karo pabaigos dar labai toli, ir kol kas nėra jokio diplomatinio sprendimo“.
Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė
JAV ir Šiaurės Korėja išlieka priešais jau daugiau nei pusę amžiaus, tačiau jų santykių įtampa pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas būtent 2017 metais, kuomet Kim Jong Uno režimas pradėjo tolimojo nuotolio raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją, bandymus ir suaktyvino savo branduolinio ginklo gamybos procesą. Maža to, prezidentas D. Trumpas ir Kim Jong Unas vykdo tikrą žodžių karą, reguliariai apsikeisdami grasinimais ir įžeidimais.
Lapkričio pabaigoje Šiaurės Korėja atliko savo galingiausios balistinės raketos bandymą. Ši raketa pakilo į 4500 kilometrų aukštį – tai yra 10 kartų aukščiau Tarptautinės kosminės stoties – ir ore išbuvo apie 50 minučių, prieš nukrentant į Japonijos jūrą. Dar prieš kelis mėnesius, rugsėjo pradžioje, Šiaurės Korėja įvykdė eilę branduolinės bombos bandymų. Netrukus po to ši šalis pagrasino atlikti branduolinės bombos bandymą virš Ramiojo vandenyno.
JT Šiaurės Korėjai įvedė griežtas ekonomines sankcijas bandant priversti ją atsisakyti branduolinės programos realizacijos, o Pchenjanas susidūrė net ir su tradicinės partnerės Kinijos spaudimu. Tačiau Kim Jon Unas užsispyrusiai atsisako nutraukti savo branduolinę programą, o jo režimas toliau aiškina, kad branduolinis ginklas yra reikalingas atremti „amerikiečių imperialistų“ puolimą.
Baltieji rūmai šiuo klausimu rodo nevienareikšmę poziciją, dar labiau visus supainiojant. Pagrindiniai D. Trumpo patarėjai visada pasisakė už diplomatinį konflikto sureguliavimą, tačiau pats prezidentas nubraukia visas jų pastangas savo agresyviais grasinimais ir kariniu šios problemos sprendimo polinkiu.
Nerimą keliančios tendencijos gali persikelti į kitus metus
Tuo metu pasaulinė bendruomenė yra sunerimusi dėl to, kad dvi šalys dabar atsidūrė ant karo slenksčio. „Blogiausia, kas gali nutikti, – mes galime nesąmoningai nusiristi iki karo, kuris gali turėti dramatiškų pasekmių“, – pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Praėjusią savaitę respublikonų senatorius Lindsey’us Grahamas pareiškė, kad karo su Šiaurės Korėja, vadovaujant D. Trumpui, galimybės yra lygios 30 proc.
Mokslo atstovai taip pat sunerimę dėl to, kad 2018 metais gali prasidėti karas. „Aš manau, kad konfliktas yra mažai tikėtinas (2018 metais), tačiau jis yra įmanomas – jis labiau tikėtinas, negu kada nors anksčiau nuo pat 1994-ųjų branduolinės krizės“, – pažymėjo Kolumbijos universiteto profesorius ir Korėjos ekspertas Charlesas K. Armstrongas.
Vienok Ch. Armstrongas mano, kad D. Trumpo administracija, greičiausiai, pradės derybas su Kim Jong Uno režimu kitų metų pradžioje. „Galų gale, derybos yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą“, – pažymėjo jis. Jeigu derybos neprasidės, Ch. Armstrongo manymu, Šiaurės Korėja tęs branduolinius bandymus ir 2018-aisiais.
Šiaurės Korėjos tikslas – įrodyti, kad ji turi pakankamą priemonių suduoti branduolinį smūgį JAV kiekį, tačiau ekspertai vis dar abejoja tuo, kad Šiaurės Korėjos raketos gali taip paprastai patekti į atmosferą ir nuskraidinti branduolinį užtaisą. Todėl, jeigu derybos su JAV neprasidės artimiausiu metu, Šiaurės Korėja tęs savo bandymus, – aiškino Ch. Armstrongas. – Tačiau, visai tikėtina, kad paskutiniai bandymai įtikino šiaurės korėjiečius tuo, kad jie jau turi pakankamai galingų sulaikymo priemonių, ir dabar jie gali skirti daugiau dėmesio vidiniam ekonomikos vystymuisi. Tai yra antroji Šiaurės Korėjos politikos „buyngjin“ dalis, kuri yra realizuojama nuo 2013-ųjų ir kuri numato lygiagreičą kariuomenės ir ekonomikos vystymosi programą“.
Manoma, kad šiuo metu Šiaurės Korėja turi nuo 25 iki 60 branduolinio ginklo vienetų, tačiau, eksperto teigimu, kol kas nėra aišku, ar turi ji technologijų, kurios leistų jai sėkmingai „pristatyti“ šias kovines galvutes į JAV teritoriją.
JAV kariuomenės atstovai lapkričio pabaigoje paskelbė, kad prasidėjo plataus masto karui, siekiant visiškai sunaikinti Šiaurės Korėjos arsenalą, būtina bus įvesti antžemines pajėgas į Šiaurės Korėjos teritoriją. Daugelis ekspertų perspėja, kad karas tarp JAV ir Šiaurės Korėjos gali nusinešti milijonus gyvybių. Neseniai Kongrese pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad vien per pirmąsias tokio karo dienas, net jeigu abi pusės ir nepasinaudos branduoliniu ginklu, gali žūti iki 300 tūkst. žmonių.
