Tuo metu Kremliaus biudžetą ir toliau pildo pajamos, gaunamos iš parduodamos naftos ir dujų, o Maskvoje esančiose parduotuvėse, nepaisant išaugusių kainų, vis dar yra daug maisto produktų.
Tačiau Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio finansų instituto (IIF) vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistams interviu metu tvirtino, kad Rusijos ekonomika yra dideliame pavojuje.
Pasak jos, panašu, kad Kremlius įžengia į itin sudėtingą laikotarpį, kadangi įvestų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai pamažu jau yra jaučiamas.
„Visiems pradeda trūkti atsarginių dalių, eksporto rinka išnyko, daugelis įmonių nebegali gaminti produkcijos“, – remdamasi naujausia Rusijos centrinio banko ataskaita, interviu metu kalbėjo E. Ribakova.
JAV, Europos Sąjunga ir kitos sąjungininkės uždraudė į Rusiją eksportuoti pagrindines technologines priemones, pavyzdžiui, mikroprocesorius arba lustus, kurie yra naudojami pramonėje gaminant automobilius arba lėktuvus.
Be to, daugelis Vakarų valstybių įmonių, įskaitant tam tikrų komponentų bei paslaugų tiekėjus Rusijos pramonei, savarankiškai nusprendė nutraukti veiklą šioje šalyje.
„Neigimo būsena“
E. Ribakova savo ruožtu teigia, kad Rusijos įmonės užtruks mėnesius, kol suras naujus skirtingų komponentų tiekėjus, tad dėl to sutriks gamybinis procesas, kuris rinkoje lems tolimesnius vėlavimus.
Pašnekovės tvirtinimu, turtingiausiuose miestuose, pavyzdžiui, Maskvoje, dalis rusų gali neigti, kad Rusijos ekonomika susidurs su itin niūria perspektyva, kadangi šiame mieste vis dar nėra matomų nestabilumo ženklų, pavyzdžiui, prasidedančių atleidimų vajaus, kurį jau patiria dalis rusų kituose regionuose.
„Gali atrodyti, kad Maskvoje nieko blogo nevyksta. Tačiau Kalugos srityje arba netoli Sankt Peterburgo miesto, kur yra automobilių surinkimo gamyklos, visi jau žino, kad po keleto mėnesių jie liks be darbo“, – balandžio 27 d. interviu metu teigė ekonomistė E. Ribakova.
Kalugos miestas, esantis maždaug už 160 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos, buvo vienas iš perspektyviausių regionų Rusijoje, kuris iš dalies dėl lengvų verslo plėtojimo galimybių, o taip pat ir palankios lokacijos dėl netolimo atstumo iki Maskvos pritraukdavo užsienio investuotojus.
Dabar užsienio įmonės, įskaitant ir automobilių gamintojus, stabdo verslą Rusijoje, tad dėl šios priežasties tūkstančiai Kalugos gyventojų lieka be darbo.
IIF tikisi, kad Rusijos ekonomika dėl Vakarų įvestų sankcijų poveikio šiais metais smuks 15 proc., ir tai yra viena iš pesimistiškiausių ekspertų prognozių. Teigiama, kad toks Rusijos ekonomikos nuosmukis būtų vienas staigiausių nuo 1990 m. pradžios, kai Maskva perėjo iš valstybės kontroliuojamos ekonomikos į laisvąją rinką.
Sankcijos energetikai
Ekonomistė E. Ribakova pastebi, kad Rusijos rublis po įvestų Vakarų sankcijų iki šiol išsilaikė aukštumoje daugiausiai dėl vykdomos politikos šalies viduje.
Štai Rusijos centrinis bankas iškart padidino palūkanų normas iki 20 proc. ir jos tapo vienomis didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius. Dėl šios priežasties indėliai rubliais tapo patrauklesni, tačiau tai taip pat atgrasė juridinius ir fizinius asmenis nuo skolinimosi. Nuo to laiko centrinis bankas nusprendė palūkanų normas sumažinti iki 14 proc.
Be to, centrinis bankas įvedė rublių keitimo į kitas valiutas limitus, užsieniečiams uždraudė parduoti su rubliu susietas akcijas ir obligacijas bei įsakė Rusijos naftos ir dujų eksportuotojams iškeisti 80 proc. Gautų pajamų stabilia užsienio valiuta į rublius.
Rusijos invazija Ukrainoje taip pat sukėlė naftos ir dujų kainų šuolį, todėl tai buvo naudinga Rusijai, mat Kremliui atsirado galimybė apsaugoti rublį.
Skaičiuojama, kad dėl šios priežasties Rusija per pirmuosius keturis 2022 m. mėnesius iš naftos ir dujų eksporto uždirbo kur kas daugiau milijardų JAV dolerių nei atitinkamu laikotarpiu pernai, o naftos ir dujų eksportas gali sudaryti net pusę Rusijos federalinio biudžeto pajamų.
Nepaisant to, Europos valstybės diskutuoja dėl galimybės palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos importo iki šių metų pabaigos, be kita ko, gamtinių dujų sumažinimo dviem trečdaliais per tą patį laikotarpį, todėl Maskva gali patirti didelį smūgį prarasdama pajamas iš eksporto.
E. Ribakova tvirtina, kad Rusija savo ruožtu bandys perorientuoti naftos pardavimus Azijos regionui, tačiau uždirbs mažiau dėl išlaidų, kurios bus patiriamos transportuojant naftą tanklaiviais aplink pusę pasaulio.
Ekonomistė priduria, kad Pekinas, rodos, turi „nerašytą taisyklę“, todėl riboja energetinę priklausomybę nuo kitų valstybių iki 15 proc., o štai Rusija šiuo metu jau šiek tiek viršiją šį lygį. Manoma, kad Kinija, būdama antra stipriausia valstybe pagal ekonominius rodiklius, savo ruožtu nenorės gerokai padidinti priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių.
Kada visa tai baigsis?
Rusijos ilgalaikės ekonomikos perspektyvos, pasak E. Ribakovos, priklausys nuo to, kiek laiko bus tęsiama invazija Ukrainos teritorijoje.
Jeigu karas nebus užbaigtas taip greitai, Vakarai ne tik griebsis papildomų planų, norėdami nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, bet taip pat gali panaudoti apie 300 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų, kurios būtų skirtos Ukrainos ekonomikai atstatyti.
JAV ir Europa jau pirmosiomis karo dienomis įšaldė Rusijos centrinio banko lėšas ir, karui tęsiantis toliau, įvedė dar daugiau sankcijų.
E. Ribakova įvestas sankcijas vadina „stigma“, kuri yra „daug blogesnė“ šalies įvaizdžiui nei skolos negrąžinimas.
Ekonomistė priminė, kad dėl rizikos reputacijai daugelis užsienio įmonių nebetęsė verslo Irane net ir tada, kai buvo panaikintos kelerių metų senumo sankcijos, nukreiptos prieš šią valstybę, tad panaši situacija gali nutikti ir Rusijoje.
„Aš manau, kad mūsų gyvenamojo laikotarpio metu Rusija gali niekada taip ir negrįžti į pasaulinę rinką“, – sakė ji.
